Jei norite pakeliauti po miestus, kuriuose gausu žaliųjų erdvių, vykite į Krokuvą. Į 2023 m. Europos žaliosios sostinės konkurso finalą patekusioje Krokuvoje kiekvienam jos gyventojui tenka daugiau kaip 207 m² žaliosios erdvės, o į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas senamiestis iš esmės yra maloni pasivaikščioti pėsčiųjų zona. Tiesą sakant, Krokuvoje labai lengva judėti visiems, būtent dėl to ji tapo prizininke 2012 m. visiems pritaikyto miesto apdovanojimo konkurse. Jei norėtumėte pavaikštinėti ilgėliau, apsilankykite parke „Planty“ – daugiau kaip 200 000 m² ploto žaliojoje juostoje, kuri supa senamiestį ir pakeitė anksčiau čia stovėjusius viduramžių įtvirtinimus. Jei trokštate dar daugiau gamtos, galite patekti į pievas, miškus ir gamtos draustinius trumpai iš centro pavažiavę tramvajumi.

Brno yra gaivaus oro gūsis ir žalioji oazė. Mieste yra daugybė vietų pajusti gamtos pulsą: nuo daugybės parkų ir sodų, kurių kiekvienas savaip ypatingas ir kiekviename galima nuveikti įdomių dalykų, iki elnių parko iškart už miesto, kur galima nuvykti viešuoju transportu. Pavyzdžiui, Atviri sodai yra mokomoji erdvė, kurioje stovi unikalus pasyvusis pastatas su žaliuoju stogu ir įrengtas mokomasis takas. Jei jums labiau prie širdies aktyvesnis poilsis, rekomenduojame užlipti į XIII a. Špilberko pilį arba patraukti prie Brno tvenkinio, puikiai tinkančio pasportuoti ir atsipalaiduoti. Taip pat galite apsilankyti Botanikos sode ir daugiau sužinoti apie augalus.

Gracas, dėl savo plačių žaliųjų erdvių dar vadinamas Austrijos žaliąja širdimi, yra Štirijos sostinė. Todėl jame yra daugybė galimybių praleisti laiką gamtoje ir pajusti jos gydomąjį poveikį. Norint pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu ar paslidinėti, pasirinkti tikrai yra iš ko. Gracas yra gavęs daugybę apdovanojimų, patvirtinančių jo dėmesį gamtai ir kultūrinį turtingumą: jis pateko į 2025 m. Europos žaliosios sostinės konkurso finalą, 2003 m. buvo Europos kultūros sostinė, jo istorinis centras ir Egenbergo rūmai yra įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Jei norite visiškai pasinerti į gamtą, galite savanoriauti ekologiniame ūkyje įsitraukdami į Pasaulinių ekologinių ūkių galimybių (angl. Worldwide Opportunities on Organic Farms, WWOOF) judėjimą.

Velenė buvo sukurta XX a. 6-ajame dešimtmetyje kaip sodų miestas, todėl žaluma nuo pat pirmos dienos yra jos DNR. Ji ir toliau laikosi įsipareigojimo aplinkos srityje, o parengus miesto planą dėl naujų užimtumo galimybių žaliajame sektoriuje tapo 2024 m. Europos žaliojo lapo apdovanojimo laureate. Tai taip pat vienas iš bandomųjų miestų, dalyvaujančių Europos Komisijos finansuojamoje neutralaus poveikio klimatui miestų misijoje. Būdami Velenėje pasivaikščiokite promenada – viena iš centrinių miesto ašių, kuri renovuojama siekiant suteikti pirmenybę žalumai ir erdvei žmonėms, arba apsilankykite tarp vietos gyventojų populiariame ir vos už kelių žingsnių nuo miesto esančiame Velenės paplūdimyje, kur galite išsimaudyti švariame vandenyje.

Šiauriniame Alpių pakraštyje įsikūręs Zalcburgas yra puikus atskaitos taškas norint pabūti gamtoje, pvz., žygiams pėsčiomis arba kalnų dviračiais. Zalcburge dėl turiningos žiemos pramogų pasiūlos – čiuožinėjimo pačiūžomis, lygumų slidinėjimo, žygių sniegbridžiais ir kt. – nėra prasmės likti namuose, kai spaudžia šaltis. Šiltai apsirenkite ir mėgaukitės gamta visus metus! Į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas Zalcburgo centras taip pat yra žavi vieta pasivaikštinėti. Be to, galite nemokamai apsilankyti Helbruno rūmų parkuose – juose yra iš filmo „Muzikos garsai“ žinomas paviljonas.

Vien Alpėse įsikūręs miškingas Lichtenšteinas yra tobula šalis nuotykių lauke mėgėjams, o Tryzenas tam – puiki bazė. Atraskite gamtos taką, vedantį aukštyn 100 metrų nuo Reino slėnio iki virš Tryzeno esančios Ankstyvųjų viduramžių Šv. Mamerto koplyčios. Arba, jei norite kojas pramankštinti rimčiau, kodėl neišbandžius 75 km ilgio Lichtenšteino tako? Kur dar galite per savaitgalį apeiti visą šalį? O jei labiau norėtumėte pasivažinėti dviračiais, yra daug gerai pažymėtų maršrutų, dėl kurių Lichtenšteinas yra kalnų dviratininkų svajonė.

Airijos (dar vadinamos smaragdo sala, nes ji labai žalia) laukinėje vakarinėje pakrantėje įsikūręs Golvėjus dėl įsipareigojimo siekti tvarumo 2017 m. tapo Europos žaliojo lapo miestu. Jei norite iš jo pakeliauti toliau, patyrinėti kraštovaizdį ir pamatyti kai kurias Airijos įžymybes, Golvėjus yra idealus atskaitos taškas pasiekti tokias vietas kaip Mohero uolos arba Konemaros kalvos. Arba kodėl nepakeliavus Laukiniu Atlanto keliu – vienu iš ilgiausių pasaulyje pakrančių kelių (2 600 km), kuris driekiasi Airijos pakrante nuo Inišoveno pusiasalio šiaurėje, pro Golvėjų iki Kinseilio pietuose. Galite nuvykti ir į kurį nors iš Airijos nacionalinių parkų, miškingų vietovių ir draustinių, užimančių per 650 km² plotą.