Lenkijos sostinė Varšuva yra svarbus kultūros, politikos ir ekonomikos centras. Tai atsispindi miesto plane ir architektūroje, kuri visiškai atitinka naujojo europinio bauhauzo (NEB) vertybes.
Būtent Varšuvoje buvo sukurtas projektas „FOLK Concept“, kurio tikslas – prikelti esamus pastatus naujam gyvenimui. 2022 m. projektui „FOLK Concept“ skirtas Kylančios naujojo europinio bauhauzo žvaigždės apdovanojimas. Projektu siekiama suteikti seniems tvartams ir daržinėms antrą gyvenimą ir pertvarkyti juos taip, kad jie, neprarasdami savo charakteringo žavesio, atitiktų šiuolaikinius poreikius. Būtent Varšuvoje taip pat sukurta nemažai novatoriškų gyvenamųjų erdvių, atitinkančių tvarios plėtros principą, pavyzdžiui, „Zlota 44“ – dangoraižis, kurio stogas pritaikytas lietaus vandeniui surinkti. Ši atgaivinimo idėja vis labiau plinta dėl tokių iniciatyvų kaip „ReStore“. Tai labdaros parduotuvė, kurioje galima įsigyti naujų ir naudotų baldų bei kitų buitinių reikmenų.
Tokių pokyčių Varšuvoje neįmanoma nepastebėti. Apsilankyk, pavyzdžiui, atgimusiame legendiniame „Koneser“ degtinės fabrike, kur galėsi pasigrožėti senąja, gražiai restauruota architektūra ir apžiūrėti įvairias parduotuves, barus, restoranus ir viešbučius. Kitas sėkmingo miesto atgaivinimo pavyzdys – „Norblin“ gamykla. Ypač verta aplankyti ten įsikūrusį muziejų, „BioBazar“, „ArtBOX Experience“ ir „Food Town“, kuriame galima susipažinti su 23 gastronominėmis tendencijomis iš viso pasaulio.
Katovicai – miestas Silezijos vaivadijoje, buvęs Lenkijos pramonės centras, kurio architektūra visiškai atspindi naujojo europinio bauhauzo (NEB) vertybes. Miesto istorija neatsiejama nuo anglių kasybos – tai praeitis, kuria Katovicai remiasi siekdami tapti tvariu ateities miestu. Gavus finansinę ES paramą, įgyvendinant projektą MOLOC, po kasybos likusios miesto centro teritorijos buvo pertvarkytos į kultūros zoną, kurioje įsikūrusi „Spodek“ arena, Lenkijos nacionalinis simfoninis orkestras, Tarptautinis kongresų centras ir Silezijos muziejus.
Miestas garsėja ne tik anglių pramone, bet ir metalo bei stiklo architektūra. Daugelis Katovicų pastatų yra postindustrinės architektūros pavyzdžiai, kuriuose aiškiai matyti modernizmo ir Art Nouveau įtaka. Prekybos centro „Skarbek“ kriaukles primenančios tekstūros fasadas, Katovicų žiedinė sankryža ir pastatas „Superjednostka“ yra įspūdingi pavyzdžiai, rodantys, kaip iš tvarių, perdirbamų ir pritaikomų medžiagų galima sukurti unikalų dizainą.
Dėl savo istorijos Katovicai gali pasiūlyti lankytojams unikalių įspūdžių. Porceliano fabriko „Giesche“ erdvėse dabar vyksta koncertai ir kiti renginiai, o Nikišovecas – buvęs darbininkų rajonas su unikaliais XX a. pradžios pastatais – dabar yra svarbus kultūros ir socialinis centras.
Taip pat verta aplankyti Silezijos muziejų, kuriame praeitis susitinka su dabartimi, arba pasivaikščioti po Silezijos parką – vieną didžiausių žaliųjų miesto zonų Aukštutinėje Silezijoje. Norėdamas atsipalaiduoti vakare po visų įspūdžių, nueik į Marijonų gatvę su daugybe barų ir klubų.
Praha niekada nenustoja stebinti, ypač kai kalbama apie jos istorinę architektūrą ir tvarų architektūros modernizavimą. Miestas įgyvendina įvairias iniciatyvas, atitinkančias pagrindines naujojo europinio bauhauzo (NEB) vertybes. Praha taip pat yra vienas iš miestų, dalyvaujančių bandomajame projekte „CrAFt“, kuriuo siekiama sukurti miestų pertvarkos modelius klimato neutralumui pasiekti ir apimančius socialinę įtrauktį bei ekologinius ir estetinius sprendimus. Būtent Prahoje įgyvendinamas kylančių naujojo europinio bauhauzo žvaigždžių apdovanojimą pelnęs projektas „Reclaim Žižkov“, kurio tikslas – padėti išsaugoti šio istorinio darbininkų kvartalo charakterį vykstant džentrifikacijai.
Jei nori pažinti skirtingus šio besikeičiančio miesto veidus, būtinai apsilankyk Holešovicių rajone, kur šiuolaikiniai butikai, kavinės ir galerijos skoningai įsipynė į miesto audinį, suteikdami šiai eklektiškai erdvei netikėto naujo patrauklumo. Taip pat gali nuvykti į Šokių namus, kurie yra retas Art Nouveau įkvėptos dekonstruktyvistinės architektūros pavyzdys, arba į Žižkovo televizijos bokštą, kuris, pasak kai kurių, yra vienas bjauriausių, bet ir žavingiausių pastatų pasaulyje.
Nepamiršk apsilankyti Petršino apžvalgos bokšte arba Letnos parke – čia galėsi numalšinti troškulį ir pasigrožėti nuostabia Prahos panorama. O jei vis dar nesi patenkintas, apsilankyk triukšmingame Rašyno krantinės bulvare, kuris turi tau ką pasiūlyti visais metų laikais.
Marsa – nedidelis Maltos uostamiestis pietrytinėje salos dalyje. Dauguma europiečių apie Marsą pirmą kartą sužinojo 2015 m., kai čia vyko Eurovizijos dainų konkursas. Šalies istorijoje svarbus vaidmuo teko Marsos laivų statyklai ir didžiajam uostui. Šiuo metu Marsa bando atrasti save iš naujo. Atitinkamai mieste vykdomos tvarios ir įtraukios pastatų pertvarkos, kurios visiškai atitinka naujojo europinio bauhauzo (NEB) principus.
Būtent Marsoje gimė pėstiesiems draugiško Maltos miesto projektas, kuriuo siekiama retai naudojamą lietaus vandens kanalų tinklą paversti pėsčiųjų takais. Siūlant alternatyvius judėjimo mieste būdus, projektu siekiama pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir paskatinti ieškoti tvarių sprendimų.
2022 m. Marsai suteiktas Maltos kultūros sostinės titulas. Tokiu būdu siekta pripažinti šio nedidelio, bet gyvybingo miesto centro potencialą ir paskatinti iš naujo atrasti šį istoriškai svarbų miestą, kuriame vis dar išlikę pramoninės veiklos, ypač laivų statybos, pėdsakų.
Marsoje gali tapti tikru lobių ieškotoju. Apsilankyk Maltos pašto muziejuje ir sužinok daugiau apie tai, kaip šiai nedidelei šaliai, esančiai centrinėje Viduržemio jūros dalyje, pavyko išvengti izoliacijos. Taip pat apsilankyk žirgų lenktynių trasoje, pastatytoje Marsoje 1868 m., arba pasivaikščiok po uostą.
