Neleiskite dezinformacijai jūsų suklaidinti – sužinokite, kaip to išvengti!

Atnaujinta Penktadienis, 27/08/2021

Melagingos naujienos socialiniuose tinkluose gali sklisti žaibišku greičiu, pakurstydamos neigiamus stereotipus ir pavojingą įtampą. Čia pateikiama ES veiksmų, taip pat priemonių ir praktinių patarimų, padėsiančių jums pastebėti ir sustabdyti neteisingos arba apgaulingos informacijos skleidimą, apžvalga.

Rankose turint mobiliuosius įrenginius kaip niekad lengva gauti informaciją apie tai, kas vyksta pasaulyje. 
Bet ar tikrai?

Naršydami socialiniuose tinkluose ir kitose programėlėse ar svetainėse turėkite omenyje, kad tai, ką matote ir skaitote, gali atrodyti visiškai pagrįsta, nors iš tiesų taip nėra. 
Tačiau gerai tai, kad nesunku tapti išmanesniu interneto žinių vartotoju. Tereikia kiek atsitraukti ir pagalvoti dukart prieš patikint istorijomis ar jomis dalijantis.

Įgyvendinant projektą „FAKE OFF“, kuris bendrai finansuojamas pagal ES programą „Erasmus+“, neseniai pristatyta programėlė, skirta padėti jums išmaniau naršyti internete. 
Atsidarius penkiomis kalbomis parengtą programėlę, galima dalyvauti viktorinoje, skirtoje patikrinti, kaip suprantate klaidinančius pranešimus, taip pat sužaisti detektyvinį žaidimą – pateikiamuose pasakojimuose ieškoti užuominų, kad jie yra melagingi. Nemokamai ją parsisiųskite čia arba čia ir išmėginkite!

Projekto partneriai pastebi, kad vis dažniau internete vykdomos informacinės kampanijos, kuriomis siekiama propagandinių ir finansinių tikslų, yra nukreiptos į vaikus ir jaunimą.
Taigi, pateikiame keletą projekto „FAKE OFF“ praktinių patarimų, padėsiančių jums skaitmeninėje erdvėje nustatyti, kurios istorijos yra įtartinos:

• pažiūrėkite, kokia autoriaus pavardė, ir paieškos sistemoje patikrinkite, ar šis asmuo patikimas; 
• saugokitės dramatiškų antraščių – neleiskite emocijoms užvaldyti sveiko proto; 
• keisti, ilgi ir keblūs URL adresai – įspėjamasis ženklas; 
• ieškokite patikimų nuorodų į faktus – netikėkite išgalvotais tyrimais;
• nepamirškite, kad satyra ir parodija neretai gali atrodyti kaip melagingos naujienos, nors tai tik pajuokavimas;
• vis dar abejojate? Kreipkitės į ekspertą arba naudokitės faktų tikrinimo svetainėmis;
• neužmirškite apie savo išankstines nuostatas – esame labiau linkę patikėti tuo, kas atitinka mūsų įsitikinimus.

ES prieš melagingus faktus

ES ėmėsi įvairių veiksmų, kad sustabdytų melagingų faktų skleidimą. Be kita ko, tai mokymo ir informuotumo didinimo renginiai Europoje ir už jos ribų, kuriais siekiama užtikrinti, kad jaunimas būtų mažiau imlus melui, skleidžiamam vis įmantresniais būdais.
Vienas iš tokių renginių pavyzdžių – 2019 m. lapkričio mėn. vykęs ES ir Turkijos jaunimo forumas. Susitikimas, kurį organizavo ES delegacija Turkijoje, pritraukė šimtus universiteto studentų, taip pat vietos pranešėjų ir „YouTube“ žvaigždę @aykutelmas.

Per praktinius seminarus ir diskusijas nagrinėta, kaip žiniasklaidos vartotojų sumanumas ir skaitmeninio raštingumo įgūdžių ugdymas gali padėti kovoti su melu ir dezinformacija. 
Dalyviai turėjo galimybę išbandyti Turkijos internetinę faktų tikrinimo platformą teyit.org ir sužinojo, kaip atsakingai dalytis informacija.

Netikra ar įtikima?

Kiti ES veiksmai kovojant su apgaule, be kita ko, yra ankstyvojo perspėjimo sistemos kūrimas, parama laisvai ir nepriklausomai žiniasklaidai, bendradarbiavimas su pirmaujančiomis interneto platformomis, palankių darbo sąlygų faktų tikrintojams sudarymas, taip prasimanymų nustatymas ir demaskavimas. 
Tarp jų – interneto svetainė „EUvsDisinfo“, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą ir supratimą apie Rusijos dezinformacijos kampanijas.

Norite padidinti savo atsparumą ir sužinoti, kas vyksta iš tiesų? Jei norite daugiau aiškumo įvairiomis temomis, prenumeruokite savaitinį naujienlaiškį arba atlikite paiešką nuolat pildomoje svetainės Kremliui palankios dezinformacijos atvejų duomenų bazėje. Skaitykite, kas neįvyko 2019 m., ir dar daugiau!