Strasbūras – vienas iš dviračiams palankiausių miestų Prancūzijoje ir penktas pagal palankumą dviračiams Europoje: 600 km dviračių takų tinklas apima visą miesto teritoriją. Jei tai įkvepia tave pasivažinėti dviračiu, tai padaryti lengva naudojantis Strasbūro savitarnos dviračių dalijimosi sistema, suteikiančia galimybę visą parą kasdien naudotis 6 000 dviračių. Strasbūre taip pat yra Europos Parlamentas (atviras lankytojams nemokamai šešias dienas per savaitę), Dievo Motinos katedra ir žymus pastatas „La Maison des Ponts Couverts“, o miesto centras įtrauktas į UNESCO sąrašą.
Liuksemburgo miesto dviračių maršrutų atkarpos svyruoja nuo 5 iki 13 km, todėl tai yra puiki vieta lankyti dviračiu. Važinėtis galima Kirchbergo, geležinkelio stoties ir senamiesčio dviračių maršrutais, taip pat Alzeto upės slėnyje. Tikriausiai dėl nuostabaus kraštovaizdžio, tinkamo važiuoti dviračiu, Liuksemburgo dviračių sporto profesionalams puikiai sekasi atstovauti savo šaliai. Jeigu nori pasimėgauti gamta, nuo miesto šurmulio nesunkiai pabėgsi riedėdamas vienu iš šalies 600 km dviračių maršrutų ir 700 km kalnų dviračių trasų. Liuksemburge viską pasiekti lengva ir pėstiesiems bei asmenims su negalia – tai buvo pripažinta 2022 m., kai miestui skirtas pagrindinis Visiems pritaikyto miesto apdovanojimas.
Vos atvykęs į Antverpeno gražią centrinę stotį, būsi sužavėtas neįtikėtinos miesto architektūros. Mieste gausu įdomių pastatų – nuo keistų moderno stiliaus perliukų iki šiuolaikinės architektūros pavyzdžių, kaip antai uosto direkcijos būstinė, suprojektuota žymios architektės Zahos Hadid, todėl mieste pasivaikščioti vienas malonumas. Antverpene taip pat yra daugiau kaip 500 km saugių ir patogių dviračių takų, o sumaniai sunumeruotų sankryžų tinklas ir miesto maršrutų planavimo priemonė leidžia lengvai orientuotis net ir miesto svečiams. Dviratį išsinuomoti gali naudodamasis miesto dviračių sistema, kurią sudaro beveik 300 stotelių ir 4 200 dviračių. Lengva suprasti, kodėl Antverpenas laikomas ketvirtu pagal palankumą dviračiams miestu pasaulyje.
Olandai garsėja kaip dviračių mėgėjai, o apsilankęs Utrechte nesunkiai suprasi, kodėl dviratis yra neatsiejama jų gyvenimo dalis. Trečiame pagal palankumą dviračiams mieste pasaulyje yra 420 km dviračių takų tinklas ir čia nuolat investuojama į infrastruktūrą, kad važinėti dviračiu taptų dar patraukliau. Utrechto istoriniame miesto centre, kurį sudaro pėsčiųjų zonos, viduramžių gatvės ir vaizdingi kanalai, taip pat labai malonu pasivaikščioti, be to, čia nuostabiai ramu. Lankydamasis nepraleisk progos pamatyti unikalią Utrechto dviejų lygių kanalų sistemą. Žemesnysis lygis seniau buvo naudojamas prekybininkų, kurie iškraudavo prekes tiesiai į rūsius, o dabar juose įrengtos madingos kavinės, parduotuvės ir restoranai.
Alsterio ežerai, Elbės upė ir daugybė parkų, kaip antai Altonos, Ejendorfo, Dovės-Elbės vandens ir Harburgo miesto parkai suteikia Hamburgui ramybės ir ryšį su gamta, todėl akivaizdu, kodėl 2011 m. miestas tapo Europos žaliąja sostine. Tai ne tik žalias, bet ir lygus miestas, puikiai tinkantis dviračiais važiuoti vienu iš daugelio dviračių takų arba maršrutu „EuroVelo 3“. Jeigu neturi savo dviračio, pasiskolink vieną iš miesto dviračių už prieinamą kainą. Už apstatytą aplinką 2023 m. Hamburgui skirtas Visiems pritaikyto miesto apdovanojimas.
Nuvykęs į Danijos sostinę suprasi, kodėl šis miestas yra plačiai žinomas kaip vienas geriausių pasaulio miestų dviratininkams: čia yra novatoriškų dviračių tiltų, įrengtas 546 km dviračių takų tinklas ir ne vienas dviratininkams skirtas greitkelis. Be to, miesto vadovai yra įsipareigoję nuolat gerinti 150 000 žmonių, kasdien į darbą ar švietimo įstaigas važiuojančių dviračiais, gyvenimą. Čia gali pabandyti išsiaiškinti, kodėl kopenhagiečiai nuolat įvardijami kaip vieni laimingiausių žmonių pasaulyje. Galbūt dėl to, kad jie gyvena šalia vandens (tai siejama su teigiamu poveikiu fizinei ir psichinei savijautai), o gal dėl danų puoselėjamos vadinamosios „hygge“ atmosferos – jaukaus bendrumo jausmo? Galgi todėl, kad jie gyvena 2014 m. Europos žaliojoje sostinėje, kurioje gausu parkų ir žaliųjų erdvių, o tai pakelia žmonių dvasią? Gali apsvarstyti šį klausimą sėdėdamas jaukioje kavinėje ir skanaudamas garsųjį danišką „weinerbrød“ – nuostabų sluoksniuotą sviestinį pyragaitį. Gal jie ir yra laimės paslaptis?
