Dabartinio pirmojo Serbijos pažangiojo miesto šaknys siekia antikos laikus: dar Romos imperijos laikais Nišas buvo laikomas neoficialia riba tarp Rytų ir Vakarų. Būtent čia, senovės Naise, gimė Konstantinas Didysis (apie 272–337 m.). Jo gimtinę galima aplankyti ir šiandien Medianos archeologinėje vietovėje. Vėliau Nišą užkariavo osmanai. Jie pastatė didingą tvirtovę su XVI a. mečete, kuri išliko iki šių dienų, ir „Ćele Kula“ (Kaukolės bokštą) kaip sukilimų atgrasymo paminklą. Jei po visų šių įspūdžių nori atsipalaiduoti, tuomet pasivaikščiok po „Kazandzijsko Sokace“ (vadinamąją skardininkų alėją), kuriai akmeninis grindinys suteikia ypatingo žavesio. Kadaise čia buvo galima sutikti skardininkų: iki 1990 m. jie dirbo šiame paskutiniame išlikusiame amatininkų kvartale. Šiandien įspūdinga alėjos atmosfera gali mėgautis vienoje iš daugelio kavinių ar restoranų. Jei išalkai, būtinai užsuk į „kafaną“. Šiose tradicinėse užeigose ne tik patiekiami gardūs vietiniai delikatesai, bet ir vyksta pramogos. Be turtingos istorijos, Nišas gali pasiūlyti ir kitų įdomybių. Šiuo metu vykdomas projektas, kuriuo tikslas – sukurti išmanią miesto infrastruktūrą. Nišas taip pat remiasi duomenimis, kad galėtų reguliuoti eismą, stebėti oro kokybę ir mažinti elektros tinklo sutrikimus.
Net sunku patikėti, kad šiuolaikinė Skopjė pastatyta po stipraus žemės drebėjimo, 1963 m. iki pamatų sugriovusio miestą. Tačiau dalis neolito gyvenviečių, esančių senojoje Kalės tvirtovėje, iš kurios atsiveria vaizdas į miesto centrą, išliko. Aplankyk tradicinių amatų dirbtuvėles žavingame Senajame turguje – viename didžiausių turgų Balkanų šalyse. Vėliau nepamiršk apžiūrėti akmeninio tilto – vieno pagrindinių miesto simbolių, pastatyto XV a. ant romėnų pamatų. Skopjė taip pat turi ką pasiūlyti naktinio gyvenimo mėgėjams – čia gausu įvairių barų ir klubų. Jei nori sužinoti daugiau apie Skopjės renginius ir naujienas, parsisiųsk programėlę „My Skopje“. Ši programėlė buvo sukurta įgyvendinant projekto „Skopjė – pažangusis miestas“ paskutinį etapą. Novatoriškos ir pažangiosios technologijos bus naudojamos gyvenimo kokybei mieste gerinti. Siekiama sukurti sveikesnę aplinką, užtikrinti kokybiškesnes paslaugas ir veiksmingesnį bendravimą su gyventojais. Šiaurės Makedonija taip pat labai daug dėmesio skiria jaunimui. Į skaitmeninio mokymo programas šalis investuoja 150 mln. Makedonijos denarų (apie 2 500 000 eurų). Tai įmanoma dėl aktyvaus dalyvavimo Skaitmeniniame forume, kurį sudaro IRT specialistai iš universitetų, prekybos rūmų, IRT ekspertai ir vyriausybės atstovai.
Ar Bulgarija tau asocijuojasi tik su jogurtu? Jei taip, įsimesk šaukštą į kuprinę ir keliauk į Sofiją. Bulgarijos sostinėje gausu įdomybių, kurias galima pamatyti, išbandyti ir paragauti! Rekomenduojame nemokamą kulinarinę ekskursiją po Sofiją su „Balkan Bites“. Vaikštinėdamas po šį nuostabų miestą užsuk į penkias skirtingas parduotuves ir restoranus, kur paragausi unikalių bulgariškų patiekalų. O jei nori miestą tyrinėti savarankiškai, atsisiųsk interaktyvų Sofijos žemėlapį! Bulgarijos sostinė virsta pažangiuoju miestu. Sofija dalyvavo Europos Komisijos iniciatyvoje „Skaitmeninių miestų iššūkis“, kurios tikslas – sukurti naują didžiųjų duomenų technologijų kompetencijos centrą. Sostinėje taip pat įrengti 22 aukštos klasės belaidžio ryšio prieigos taškai, teikiantys nemokamą 100 Mbit/s spartos belaidį internetą.
Domiesi osmanų architektūra? Tuomet turi aplankyti Edirnę! 1363 m. šis miestas buvo laikomas Osmanų imperijos sostine. 2011 m. Selimijos mečetė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Nuo mečetės gali pasivaikščioti iki Ali Pašos turgaus – tradicinio dengto turgaus, kuriame yra daugiau kaip 130 prekystalių. Čia būtinai apžiūrėk „meyve sabunu“ – Edirnė visoje Turkijoje garsėja šiais hiperrealistiniais vaisių formos muilais. Birželį arba liepą kultūros renginių gerbėjai tris dienas gali stebėti ypatingą renginį – tradicinį „Kırkpınar“ imtynių turnyrą, kurio metu varžovai kaunasi savo kūnus išsitepę aliejumi. Šios sporto šakos ištakos siekia XIV a. Kaip pažangusis miestas, Edirnė taip pat daro pažangą išmaniojo judumo srityje, diegdama išmaniąsias transporto sistemas.
Stambulas – vienas didžiausių pasaulio miestų, o jo kultūrinei įvairovei sunku prilygti. Kelionę būtinai pradėk nuo Šv. Sofijos soboro – didingiausio Bizantijos imperijos architektūros šedevro. Po to turėsi iš ko rinktis: iš vienos pusės, vos už kelių žingsnių stovi nuostabi Mėlynoji mečetė. Kitoje pusėje – didingi Topkapı rūmai, įspūdingai dekoruotas islamo meno perlas. Tokie meno kūriniai primena šlovingą miesto praeitį, tačiau Stambulas taip pat tiesia kelius į ateitį. Miestas pradėjo išsamią skaitmeninimo programą. Daugiausia dėmesio skiriama aštuonioms sritims, įskaitant judumą, aplinką ir administravimą. Stambulo programa grindžiama strateginiais tikslais, kuriais siekiama pagerinti gyvenimo kokybę.