Oslas – puikus pavyzdys, kaip tvarioje ir visiems prieinamoje miesto erdvėje gražūs seni pastatai gali derėti su modernia architektūra. Norvegija kartu su kitomis Šiaurės šalimis dalyvauja naujojo europinio bauhauzo (NEB) laboratorijoje – Šiaurės šalių neutralaus anglies dioksido poveikio bauhauzo projekte, kuriame nagrinėjamos architektūros, dizaino ir meno galimybės kurti ir gyventi taip, kad neišskirtume anglies dioksido ir užtikrintume įtrauktį. 

2019 m. Europos žaliojoje sostinėje Osle yra daug lankytinų objektų, pastatytų vadovaujantis prieinamumo principu. Apsilankykite naujajame Nacionaliniame muziejuje – didžiausiame meno muziejuje Šiaurės šalyse – ir pamatysite, kaip jame siekiama užtikrinti, kad menas būtų prieinamas visiems. Kalbame ne tik apie vaikus ir šeimas, bet ir įvairių poreikių turinčius asmenis, pavyzdžiui, neįgaliųjų vežimėlio naudotojus, regos ar klausos sutrikimų turinčius asmenis ir tuos, kuriems reikalinga šunų vedlių pagalba. Naujasis muziejus ne tik skatina įtraukumą, bet taip pat daug dėmesio skiria tvarumui ir buvo suprojektuotas atsižvelgiant į plataus užmojo klimato tikslus kaip bandomojo projekto pagal Norvegijos programą „FutureBuilt“ dalis. Kita vieta, kurią verta pamatyti, yra Schandorff aikštė, kuri buvo pertvarkyta iš automobilių stovėjimo aikštelės į miesto žaliąją erdvę.

Būdami Osle, nepraleiskite galimybės susipažinti su paskutiniosios išlikusios Europoje čiabuvių tautos – samių – kultūra ir apsilankykite muziejuje „Norsk Folkemuseum“.

Istoriškai garsus savo jūrų uostu – didžiausiu Šiaurės šalyse – Geteborgas ilgainiui tapo šurmuliuojančiu urbanistiniu centru, kuriame gausu žalių, tvarių ir įtraukių erdvių, ir tai visiškai atitinka naujojo europinio bauhauzo (NEB) vertybes. 

Apsilankę parke „Regnlekplatsen Park“ pamatysite parką, kuris iš tradicinio miesto parko virto modernia lietaus žaidimų aikštele, kurioje galima žaisti gryname ore net lyjant. Žaidimų aikštelė skirta vaikams, tačiau tai – viešoji erdvė, kuria gali mėgautis visų amžiaus grupių žmonės, ir Geteborgo gyventojų mylima bei turistų dar neatrasta vieta.

Jei apsilankysite parke šiemet, tapsite neeilinio įvykio dalyviu. Geteborgas minės dėl COVID pandemijos nukeltas 400-ąsias miesto gyvavimo iškilmes, o miesto viešosios erdvės virs paroda po atviru dangumi. Jos metu bus pristatyti projektai, parengti remiantis vietos gyventojų pasiūlytomis idėjomis, daugiausia dėmesio skiriant miestų pertvarkai, tvarumui ir įtraukčiai. 

Už paramą romų bendruomenės įtraukčiai Geteborgas neseniai gavo sidabro apdovanojimą pirmąkart rengiamuose Europos įtraukties ir įvairovės sostinių apdovanojimuose. Be to, Geteborgas pasižymėjo iniciatyvomis, kuriomis remiamos LGBTQ+ šeimos vaikų darželiuose, 2014 m. gavo Visiems pritaikyto miesto apdovanojimą, o 2020 m. tapo Europos pažangiojo turizmo sostine. 

Jonšiopingo miestas visapusiškai puoselėja naujojo europinio bauhauzo (NEB) vertybes ir glaudžiai bendradarbiauja su visų amžiaus ir socialinių grupių žmonėmis miesto plėtros srityje. 2021 m. jis laimėjo Visiems pritaikyto miesto apdovanojimą už tai, kad miestas tapo labiau pritaikytas žmonėms su negalia. Visame mieste įrengti jutikliniai žemėlapiai ir ženklai, pritaikyti audiogidai, jutikliniai šaligatviai, pateikiama lengvai suprantama informacija apie miestą, pritaikyti šaligatviai ir užtikrinamos galimybės be kliūčių judėti asmenims, besinaudojantiems neįgaliųjų vežimėliais.

Tikrai verta apsilankyti šiuolaikinio meno muziejuje „Österängens Konsthall“. Šis muziejus dalyvauja Švedijos iniciatyvoje, kuria siekiama, kad menas taptų prieinamesnis bet kokio amžiaus ir kilmės žmonėms. Muziejuje, kuris kartu yra ir bendruomenės centras, siūlomi praktiniai užsiėmimai vaikams. 

Mėgstantiems leisti laiką gryname ore Jonšiopinge siūloma gerai suplanuota ir visiems prieinama veikla gamtoje – daugybė neįgaliųjų vežimėliams pritaikytų pėsčiųjų takų aplink miestą. Be to, tikrai verta aplankyti populiarųjį pagrindinį miesto parką su išsaugotomis gamtinėmis zonomis, gyvūnų aptvarais, muziejumi po atviru dangumi ir paukščių muziejumi, restoranais ir kavinėmis, žaidimų aikštele, mini golfo aikštynu ir stadionu, ir, žinoma, pėsčiųjų takais, pavadintais žinomiausių Švedijos moterų garbei.

Holbekas – mažiau žinomas, tačiau turistams daug ką pasiūlyti galintis miestas. Uoste pasigėrėkite senais mediniais laivais, taip pat čia daug restoranų ir vietų, kuriose galite nemokamai pasiskolinti dviratį. Jei domitės istorija, būtinai aplankykite Holbeko muziejų – 12-os pastatų kompleksą, kuriame pamatysite, kaip žmonės gyveno Holbeke įvairiais istoriniais laikmečiais.

Astrid Lykke Nielsen parengtas projektas „Būstas benamiams“ 2021 m. laimėjo Kylančios naujojo europinio bauhauzo (NEB) žvaigždės apdovanojimą. Projektu siekiama užpildyti dabartinės būstų sistemos spragas suteikiant alternatyvų, kuriomis orientuojamasi tiek į bendrystės jausmo, tiek į asmens privatumo poreikį. Statant nuolatinius, tvarius, patrauklius ir kokybiškus namus benamystę patiriantiems gyventojams projektu „Būstas benamiams“ siekiama išvengti laikinumo koncepcijos, kuri būdinga daugeliui benamių būsto sprendimams.

Kalbant apie kitas sritis, miestas daug dėmesio skiria vyresnio amžiaus žmonių užimtumui. Pavyzdžiui, mieste jiems skirti veiklos ir sveikatos centrai, taip pat įsteigta Senjorų taryba, kuri bendradarbiauja su miesto taryba, kad spręstų vyresnio amžiaus bendruomenės nariams svarbius klausimus. 

Būtinai išbandykite žygių maršrutus, kurie jungia miestą su aplinkiniais miesteliais. Tarp populiariausių maršrutų – fjordo, ledynmečio ir šlapynių takai, kuriuos galima pasiekti pėsčiomis arba dviračiu. Ir, žinoma, būtinai aplankykite šalia miesto įsikūrusią didžiausią Danijoje Brorfeldo kalvų observatoriją. Į ją galima patekti ir neįgaliųjų vežimėliais. Observatorija siūlo užsiėmimus įvairiu paros metu, tiek dieną, tiek naktį. 

Danija garsėja elegantiško ir funkcionalaus dizaino estetika, taip pat danų gebėjimu susikurti jaukumą ir laimės jausmą ilgomis žiemomis (dk. „hygge“). Kopenhaga – puikus šių savybių pavyzdys. Be to, tai vienas iš dviračiams draugiškiausių miestų pasaulyje ir yra laikomas vienu iš miestu, kuriuose maloniausia gyventi. Tai išties puikus naujojo europinio bauhauzo (NEB) vertybių pavyzdys!

Kopenhaga laimėjo  2021 m. „Eurocities“ apdovanojimą už visame mieste įgyvendintą dizaino projektą, kurio metu buvo įrengta 300 vietų lietaus vandens pertekliui saugoti, kartu tobulinant viešąsias erdves. Be to, UNESCO miestui suteikė 2023 m. Pasaulio architektūros sostinės vardą dėl „Bjarke Ingels Group“ veiklos. Aplankykite jų suprojektuotą slidinėjimo trasą, įrengtą energiją gaunant iš atliekų!

Taip pat įdomus senasis „Billedvej“ pastatas, darniai apjungiantis seną ir naują architektūrą. Projektu siekta jau egzistuojančiam pastatui suteikti naują paskirtį ir vertikaliai išplėsti jo erdvę, kuri būtų skirta verslui ir žmonėms, ir darniai apjungti privačias, viešąsias ir bendras erdves. Kadangi butai yra įvairaus dydžio, juose gali gyventi skirtingas pajamas turintys gyventojai. Jau yra žinoma, kad šis metodas didina toleranciją įvairovei ir gerina būsto kokybę, o tai prisideda prie socialinio tvarumo. 

Kopenhagoje taip pat veikia neįgaliesiems visiškai prieinamas Mėlynosios planetos akvariumas. Šis pastatas išsiskiria novatoriška ir tvaria architektūra. Iš viršaus akvariumas panašus į didžiulį vandens sūkurį, o iš apačios atrodo, kad jis plūduriuoja šviesą atspindinčiame apvaliame telkinyje.

Hamburgas garsėja naujojo europinio bauhauzo (NEB) vertybes ir tikslus atspindinčiomis žaliomis ir tvariomis iniciatyvomis. 2021 m. miestas laimėjo metų žaliojo miesto apdovanojimą, o 2011 m. tapo Europos žaliąja sostine. Be tvarumo ir žaliųjų idėjų, miesto rajonai yra tikrai įtraukių ir modernių didmiesčių zonų pavyzdžiai, todėl miestą tikrai verta aplankyti. 

„HafenCity“ – vienas iš ambicingiausių Hamburgo miesto plėtros projektų. Vos per kelerius metus „HafenCity“ erdvė buvo pertvarkyta iš pramoninio uosto, kuriame beveik nebuvo gyventojų, į miesto erdvę su įvairialypiu socialiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu. Priešingai nei daugelyje populiarių miesto centro rajonų, čia nedominuoja vieno asmens namų ūkiai. Įvairaus dydžio būstai, skirtingos kainos ir architektūros stiliai pritraukia įvairius gyventojus, taip pat socialines organizacijas, veikiančias priežiūros ir slaugos sektoriuose. Verta aplankyti šalia esantį istorinį sandėlių rajoną („Speicherstadt“), įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. 2017 m. atidaryta Hamburgo koncertų salė „Elbphilharmonie“ puikuojasi įspūdingu moderniu fasadu.

Legendiniame Hamburgo žuvų turguje, kuris veikia sekmadieniais nuo 5 val. arba 7 val. ryto, sutiksite įvairių miesto gyventojų – itin anksti darbą mėgstančius pradėti pardavėjus, garsiai reklamuojančius savo produktus (ne tik žuvį, bet ir vaisius, daržoves, sūrį ir kt.), ir šeimas, išsiruošusias apsipirkti maisto visai savaitei.

Nikosija – turtingos ir dramatiškos istorijos miestas. Miestas laikomas paskutine padalyta pasaulio sostine. Išskirtinis miesto požymis – žalioji linija, skirianti graikiškai kalbančią bendruomenę nuo turkiškai kalbančios bendruomenės šiaurėje. Tačiau XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje sušvelninus sienų apribojimus, galite apsilankyti abiejose Nikosijos pusėse.

Tokiose susiskaldymą menančiose vietose svarbu ieškoti vienybės. Kipro sostinėje įgyvendinamas naujojo europinio bauhauzo (NEB) projektas „Ateities sodai“, laimėjęs publikos balsus kategorijoje „Bendrystės jausmo atgaivinimas“. Sodai suprojektuoti taip, kad tai būtų įtrauki bendra erdvė, galinti padėti suburti bendruomenes ir atgaivinti žmonių bendrystės jausmą.

Projektu „Ateities sodai“ siekiama keturių pagrindinių tikslų: skatinti tvarų vystymąsi; dalyvauti žiedinėje ekonomikoje, vadovaujantis pagaminimo iš atliekų principu; sudaryti sąlygas vietos gyventojams tapti žemės ūkio srities verslininkais ir remti jų žaliuosius socialinius užmojus ir daryti įvairaus masto poveikį, suteikiant postūmį įgyvendinti kitus panašius projektus visame Kipre.

Nikosija žvelgia į ateitį, tačiau ji taip pat didžiuojasi turtinga istorija, kurią galėsite patyrinėti lankydamiesi mieste. Kipro muziejuje susipažinsite su salos archeologiniais radiniais, pvz., keramika, juvelyriniais dirbiniais, skulptūromis ir monetomis iš neolito laikotarpio, ledynmečio, bronzos amžiaus ir graikų ir romėnų laikų.