Pasisemkite įkvėpimo iš žmogaus teisių gynėjų

Atnaujinta Penktadienis, 27/08/2021

Sacharovo premijos ir stipendijos yra Europos Parlamento būdas padėti žmonėms, kurie kovodami už žmogaus teises rizikuoja savo gerove. Ši parama padeda tokiems jaunuoliams kaip jūs keisti pasaulį.

Apdovanojimas skiriamas už drąsius veiksmus, kuriais propaguojamos ir ginamos žmogaus teisės, pagrindinės laisvės, teisinė valstybė ir demokratija, o tokios pastangos įvertinamos skiriant stipendiją ir piniginę premiją. Kaip ir kam skiriamos šios stipendijos ir premijos?

Sacharovo premija už minties laisvę, pavadinta Nobelio taikos premijos laureato Andrejaus Sacharovo vardu, skiriama žmonėms, jų grupėms ar organizacijoms, kurie savo gyvenimą paskyrė taikiam žmogaus teisių propagavimui ir gynimui.

Pretenduoti gali visi. Kiekvienais metais Europos Parlamento nariai (EP nariai) nominuoja galimus nugalėtojus, o iš jų Parlamento užsienio reikalų ir vystymosi komitetuose atrenkami trys kandidatai. 

Iš jų Parlamento pirmininkas ir Parlamento frakcijų vadovai išrenka metų laureatą, kuris gauna 50 000 EUR apdovanojimą ir prieigą prie EP narių ir NVO tinklo.
2016 m. ankstesni nugalėtojai pabrėžė neįkainojamą politinę paramą, kurią ES gali suteikti žmogaus teisių gynėjams visame pasaulyje. Parlamentas į tai atkreipė dėmesį ir įsteigė žmogaus teisių gynėjams iš ES nepriklausančių šalių skirtą Sacharovo stipendijų programą. 

Žmogaus teisių gynėjai gali tiesiogiai teikti paraiškas dėl vienos iš 14 kasmetinių stipendijų, kurias skiria grupė atsakingų už paramą demokratijai visame pasaulyje EP narių. Po to organizuojami dviejų savaičių trukmės intensyvūs mokymai Briuselyje ir Pasauliniame žmogaus teisių studijų centre Venecijoje, suteikiama galimybė susitikti su politikais ir kitais įtakingais žmonėmis, kurie gali skatinti teigiamus pokyčius.

Parama tuo nesibaigia. Sacharovo premijos ir stipendijų laureatai gali susisiekti su Europos Parlamentu ir ES delegacijomis savo šalyse ir tęsti savo darbą. 

Norite sužinoti, kas gauna šiuos apdovanojimus ir ar galėtumėte sekti jų pavyzdžiu? Skaitykite toliau.

Grupė „Restorers“ – 2019 m. Sacharovo premijos finalininkė

Šiuo metu daugiau kaip 200 mln. mergaičių ir moterų yra patyrusios moterų lyties organų žalojimą – moterų išorės lyties organų dalinį arba visišką pašalinimą dėl nemedicininių priežasčių. Dauguma jų tai išgyveno, būdamos jaunesnės nei 15 metų. 

Penkios technologijas išmanančios Kenijos paauglės – Ivy Akinyi, Macrine Onyango, Synthia Otieno, Purity Ouma ir Stacy Owino – su savo mentorės Dorcas Adhiambo Owinoh pagalba nusprendė sukurti programėlę kovai su šia praktika.

Mergaitės, kurioms gresia moterų lyties organų žalojimas arba kurios jį jau patyrė, gali naudotis programėle „i-Cut“ ir vieno mygtuko paspaudimu kreiptis dėl medicininės ir teisinės pagalbos. Programėlėje taip pat galima rasti informacijos apie moterų lyties organų žalojimą ir suteikiama galimybė skirti aukas papildomo darbo finansavimui.

Tik iš moterų sudaryta komanda iki šiol daugiausiai dėmesio skyrė Kenijos šiaurės vakarų dalies bendruomenėms ir joms teikiamoms paslaugoms. 

Bet tai netrukus pasikeis.

„Dėl premijos apie mūsų darbą sužinojo kitos organizacijos, kovojančios su moterų lyties organų žalojimu, –sako Dorcas. – Ji padėjo mums ieškoti būdų, kaip plėtoti savo aktyvumą.“

Grupei „Restorers“ tikrai netrūksta ambicijų. Moterų lyties organų žalojimą patiria viso pasaulio moterys ir mergaitės. Grupės tikslas – išplėsti teikiamos gyvybiškai svarbios pagalbos mastą ir įtraukti daugiau bendruomenių, kitas Kenijos vietoves, o gal ir kitas šalis.

Ir tai tik paprasta programėlė.

Asma Kaouech – 2017 m. Sacharovo stipendijos laimėtoja

Ši 27 metų Tuniso pilietė yra viena iš jaunimo organizacijos „Fanni Raghman Anni“, kuri reiškia „mano menas, nepaisant manęs“, steigėjų ir jos vadovė. Siekdama remti žmogaus teises Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, ši organizacija naudoja alternatyvius išraiškos būdus, pavyzdžiui, grafičio meną arba gatvės teatrą. 

Ši veikla skirta jaunimui ir pažeidžiamoms grupėms ir suteikia prieinamą būdą užkirsti kelią radikalizacijai. Taip žmonėms iš marginalizuotų grupių suteikiama saviraiškos galimybė bei skleidžiamas tolerancijos gatvėje pavyzdys.

Kai Asma įsteigė šią organizaciją 2011 m. Tuniso revoliucijos metu, ji jau buvo patyrusi žmogaus teisių gynėja. Savo patirtį ji naudoja mokydama kitus žmogaus teisių gynėjus

Jos pagrindinis tikslas ir toliau yra kurti pasaulį, kuriame būtų daugiau nešališkumo, teisingumo ir tvarumo. „Aš tikiu, kad visi žmonės gimsta laisvi, orūs ir lygiateisiai“, – sako Asma.

Ji priduria: „Ši stipendija man suteikia ryžto kovoti už žmogaus teises ir patvirtina, kad aš priklausau platesniam žmogaus teisių rėmėjų tinklui.“

Asma teigia, kad dirbti teks dar labai daug. Ji atkreipia dėmesį į šiuolaikinės politikos ir saugumo srities nestabilumą, klimato kaitą ir pasaulinę pandemiją, dėl kurių nuolat randasi vis naujų problemų.

„Žmogaus teisių gynėjų vaidmuo yra kaip niekada svarbus“, – daro išvadą Asma.

Lorentas Saleh – 2017 m. Sacharovo premijos laureatas

Lorentas aktyvistu tapo anksti, pradėjęs vadovauti studentų protestams, kuriais siekė demokratijos ir žmogaus teisių savo gimtojoje Venesueloje. Jis buvo kelis kartus suimtas pateikus neapibrėžtus kaltinimus, pavyzdžiui, „melagingos informacijos skleidimas“ ir vėliau pabėgo į Kolumbiją. 

2014 m. Lorentas buvo deportuotas atgal į Venesuelą, šį kartą apkaltinus sukarintų mokymų organizavimu ir išpuolių prieš šalies valdžią planavimu, tačiau oficialūs kaltinimai jam niekada nebuvo pateikti. 

Kitus ketverius metus jis praleido kalėjime, o daugiau kaip pusę savo bausmės laiko buvo uždarytas Venesuelos žvalgybos tarnybos SEBIN būstinėje. Kalėjime jis buvo kankinamas baltos spalvos šviesa (angl. White torture). Jis neturėjo teisės su niekuo susisiekti ir buvo kalinamas ankštoje vienutėje, kurioje visą parą degė ryški balta šviesa.

Tačiau vilties neprarado. 2017 m. Venesuelos demokratinės opozicijos dalyviu laikomam Lorentui kartu su kitais demokratiją remiančiais aktyvistais ir politiniais kaliniais buvo įteikta Sacharovo premija. 2018 m. spalio mėn. jis pagaliau paleistas į laisvę ir emigravo į Madridą Ispanijoje. 

„Sacharovo premija patvirtino mano daug metų reikštus reikalavimus, – sako Lorentas. – Ji išreiškia paramą ilgametei kovai ir dideliam skaičiui priespaudą patiriančių žmonių.“

Šis 32 metų aktyvistas ir toliau propaguoja laisvę ir demokratiją Venesueloje bei vykdo kampanijas, remiančias tarptautinius veiksmus, nukreiptus prieš panašius kaip jo išgyvenimus. 

„Ketinu ir toliau siekti, kad būtų panaikintas kankinimas, žiaurus, nežmoniškas ir žeminantis elgesys, nuo kurio šiandien visame pasaulyje vis dar kenčia daug žmonių.“