Kova su klimato kaita. Kokių veiksmų imasi ES?

Atnaujinta Ketvirtadienis, 01/10/2020

Kovoti su klimato kaita – mūsų visų pareiga. Kaip šią problemą sprendžia Europos Sąjunga? Kokių veiksmų imasi tarptautinės organizacijos?

Klimato kaita yra mūsų oro sąlygų pokyčių, kuriuos lėmė padidėjusi vidutinė Žemės temperatūra, rezultatas. Pastebimi Žemės klimato pokyčiai Europoje jau daro didžiulį poveikį ekosistemoms, ekonomikai, žmonių sveikatai ir gerovei. Toliau viršijami temperatūros, jūros lygio ir jūros ledo tirpimo Arkties regione rekordai.

Kokių veiksmų imasi Europos Sąjunga?

Europos Sąjunga kovoja su klimato kaita įgyvendindama plataus užmojo politiką viduje ir glaudžiai bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais. Be to, pasaulyje ji labiausiai prisideda prie tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo. ‬‬‬‬‬

ES priėmė ilgalaikę strategiją dėl klimato požiūriu neutralios Europos iki 2050 m., kurioje nustatyti 2020 m., 2030 m. ir 2050 m. tikslai, ir stebi pažangą. 1990–2018 m. ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažintas 23 proc., o ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo 61 proc.

2019 m. gruodžio mėn. Pirmininkei Ursulai von der Leyen paskelbus Europos žaliąjį kursą Europos Komisija klimato kaitos klausimui savo politinėje darbotvarkėje suteikė prioritetą. Pagrindinis Europos žaliojo kurso tikslas – kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Pagrindinės priemonės – didelis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas, investavimas į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat Europos gamtinės aplinkos išsaugojimas ir kt. 

Priimta daug ES teisės aktų ir iniciatyvų, kuriais siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pradėti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui. ES taip pat sukūrė pedagoginių išteklių, pavyzdžiui, „Mūsų planeta, mūsų ateitis“, ir siūlo finansavimą jaunimo organizacijoms ir jaunimui (žr. kitus šio skyriaus straipsnius). 
 

Kokių veiksmų imasi tarptautinės organizacijos?

Tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos, vadovauja pasauliniams problemų sprendimo veiksmams. 

1992 m. šalys priėmė Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, kurioje nustatyta bendra pasaulinių kovos su klimato kaita veiksmų sistema. Beveik visos pasaulio šalys taip pat yra pasirašiusios 2015 m. Paryžiaus susitarimą, kuriuo siekiama apriboti visuotinį atšilimą, kad jis būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, taip pat stiprinti šalių gebėjimą kovoti su klimato kaitos poveikiu ir remti jų pastangas. Šie tarptautiniai susitarimai aptariami metinėse Šalių konferencijose.

2015 m. JT valstybės narės priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurioje pateiktas bendras žmonių ir planetos taikos ir klestėjimo planas. Darbotvarkės pagrindas – 17 darnaus vystymosi tikslų, dėl kurių visos šalys raginamos skubiai imtis veiksmų. Sveika aplinka yra labai svarbi siekiant daugelio šių tikslų. 13-asis tikslas – imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmų. 

Be šių politinių veiksmų, Jungtinių Tautų organizacijos vykdo keletą kampanijų, kuriose kaip piliečiai galite dalyvauti ir jūs. Pavyzdžiui:

• Pasaulinė aplinkos diena (#WorldEnvironmentDay): kasmetinė kampanija, kuria siekiama visame pasaulyje didinti informuotumą ir skatinti veiksmus, kuriais saugoma mūsų aplinka.
• #BreatheLife: bendradarbiaujant su PSO, Pasaulio banku ir Klimato ir švaraus oro koalicija vykdoma kampanija, kurios tikslas – sutelkti miestus ir asmenis, siekiant apsaugoti mūsų sveikatą ir planetą nuo oro taršos poveikio. 
• #CleanSeas: kampanija, kuria raginama kovoti su jūrų taršos plastiku problema.

Kova su klimato kaita yra ne tik atsakomybė, bet ir galimybė. Žinoma, veiksmų galime imtis kiekvienas! Kituose šio skyriaus straipsniuose aprašyta, ką kiti jaunuoliai daro, kad išsaugotų mūsų planetą, ir ką galėtumėte nuveikti jūs pats.