Kas jauniems europiečiams yra „namai“?

Atnaujinta Antradienis, 20/06/2023

<p>Turbūt girdėjote, kad namai – ne vieta, o jausmas. Tačiau naujausi Eurostato – Europos Sąjungos statistikos tarnybos – duomenys apie jaunimo ir būsto sąlygas jaunus europiečius gali nemaloniai nuteikti dėl ateities. Pažvelkime į dabartinę padėtį būsto rinkoje, su kuria susiduria jaunimas.</p>

Kokia dabartinė padėtis?

Deramas būstas yra esminė sąlyga siekiant įgyvendinti savo gyvenimo siekius ir gauti socialines bei ekonomines garantijas. Tačiau iš naujausių Eurostato duomenų matyti, kad kai kurių jaunų europiečių būsto kokybė toli gražu neatitinka tokių lūkesčių.  

Padėtis iš tiesų galėtų būti geresnė – problemų tebekelia pernelyg didelės kainos, perpildytas būstas ir labai prastos būsto sąlygos. 

Naujausiais turimais 2020 m. duomenimis, beveik 28 proc. jaunuolių (15–29 m.) ES gyvena perpildytuose būstuose. Palyginti su metais prieš tai, šis skaičius padidėjo 1,5 proc. ir buvo didesnis nei tarp visų gyventojų.

Sparčiai augančios būsto kainos taip pat daro poveikį jaunimui, o kai jos pasiekia arba viršija 40 proc. namų ūkio disponuojamųjų pajamų, tai tampa didele našta. Nors jaunimo, kenčiančio nuo itin aukštų kainų, procentinė dalis yra panaši į atitinkamą visos visuomenės rodiklį, esama labai didelių skirtumų tarp jaunų žmonių, kuriems gresia skurdas, ir jaunuolių, kuriems skurdas negresia. 40,8 proc. jaunuolių, kuriems gresia skurdas, susidūrė su pernelyg didele našta.

Kokių kyla problemų?

Nors esama skirtumų, susijusių su amžiumi, kai jaunimas nusprendžia palikti tėvų namus ir pradėti gyventi savarankiškai (2021 m. vidurkis buvo 26,4 metų), ir tokį sprendimą priimančių jaunuolių lytimi (moterys namus palieka anksčiau nei vyrai), galimybių gauti įperkamą ir deramą būstą trūkumas kelia grėsmę jaunimo emancipacijos planams. 

Be to, pandemija pablogino jaunimo perspektyvas būsto ir užimtumo galimybių srityje. Būsto nesaugumas daro poveikį neapibrėžtoje padėtyje atsidūrusiems jauniems neaktyviems darbuotojams ir bedarbiams. 

Nors nedarbas ir nepagrįstai didelės būsto kainos išlieka svarbi problema, yra dar vienas veiksnys, kuris jaunimui trukdo siekti savarankiškumo. Jaunuoliai yra linkę keliauti į didelius miestus ieškoti gerų asmeninio ir profesinio tobulėjimo galimybių, tačiau jų konkurencines pozicijas silpnina vis besiplečianti trumpalaikės turizmo nuomos rinka. 

Nenuostabu, kad jaunuolių padėtis būsto rinkoje daro didžiulį poveikį jų psichikos sveikatai, kaip nurodyta EURACTIV straipsnyje.

Dar viena mažiau akivaizdi to pasekmė – poveikis kultūros sektoriui. Jauni kūrėjai ir menininkai dėl nuolat kylančių būsto kainų atsiduria nepalankioje padėtyje. Visoje Europoje miestų kultūrinė aplinka tampa skurdesnė, nes menininkai taip ir nesulaukia tinkamų galimybių.  
 

 

„Eurodesk Brussels Link“ pasikalbėjo su Nikolina ir Sabri iš Europos socialinio tinklo apie problemas, su kuriomis susiduria būsto ieškantys jaunuoliai, ir apie tai, kaip jas būtų galima spręsti. 

Ko būtų galima imtis?

Nors nėra paprasta greitai padėti jaunimui patekti į būsto rinką, kai kurie reikalauja parūpinti daugiau socialinių būstų, nes ne pelno organizacijų ar valstybės statomų būstų kaina yra mažesnė, palyginti su tuo, kas siūloma privačioje rinkoje. 

Taip pat svarbu užtikrinti, kad jaunimas turėtų galimybę patekti į darbo rinką, kurioje galėtų plėtoti savo potencialą ir kuo geriau pasinaudoti savo įgūdžiais deramomis ir palankiomis darbo sąlygomis, be kita ko, gauti deramą darbo užmokestį, kaip nurodyta ES jaunimo strategijos 7 tiksle.

ES taip pat neseniai pasiekė susitarimą dėl naujų deramo minimaliojo darbo užmokesčio ES taisyklių, kurios turėtų būti naudingos jaunimui, prisijungiančiam prie darbo rinkos ir norintiems gauti deramą būstą. Dar reikia daug nuveikti, kad jaunimui būtų užtikrintas toks prieinamumas, tačiau pasiektas susitarimas yra žingsnis teisinga linkme.