Europos žaliosios sostinės ir Europos žaliojo lapo apdovanojimai

Atnaujinta Ketvirtadienis, 23/03/2023

Visoje Europoje populiarėja žalioji energija, vaikščiojimas arba važiavimas dviračiu bei ūkininkavimas mieste. Viskas turi būti daroma sąmoningiau, siekiant naudos aplinkai bei piliečiams, o visų pirma – tvariau.

„Žaliasis klausimas“ taip pat yra vienas svarbiausių Europos darbotvarkėje, kurios pagrindą sudaro Europos žaliasis kursas.

Dauguma mūsų gyvena miestuose, kuriuose susiduria su įvairiomis aplinkosaugos problemomis, tokiomis kaip oro ar vandens tarša, didelis triukšmas ar nykstanti gamta. Būtent todėl 2008 metais Europos Komisija įsteigė Europos žaliosios sostinės ir Europos žaliojo lapo apdovanojimus. Šiais apdovanojimais siekiama skleisti žinią apie puikius sprendimus ir parodyti, kad yra žalių bei tvarių miestų, ir kad tai gali būti pakartota kitur!

Europos Komisija kasmet atrenka apdovanojimo laimėtojus, kurie vėliau tampa pasauliniais „žaliojo miesto ambasadoriais“. Tačiau siekdami šio tikslo jie daug dirba ir su savo miesto gyventojais. Iš esmės norime, kad žmonės geriau suvoktų, kokių svarbių pokyčių gali sukelti jų kasdieniai pasirinkimai.

Dėl abiejų apdovanojimų gali varžytis ES valstybių narių, ES šalių kandidačių, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos miestai.

Europos žalioji sostinė

Europos žaliosios sostinės apdovanojimas kasmet skiriamas daugiau kaip 100 tūkstančių gyventojų turinčiam Europos miestui, kurio pranašumai aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio tvarumo srityje yra įrodyti. Jei šalyje nėra didesnio nei 100 tūkst. gyventojų miesto, varžytis dėl apdovanojimo gali didžiausias šalies miestas.

Pagrindinė mintis tokia – europiečiai turi teisę gyventi sveikatai palankiose miestų teritorijose, todėl turi būti dedamos pastangos, kad ir didesnių, ir mažesnių miestų gyventojų gyvenimo kokybė gerėtų, o jų poveikis aplinkai pasauliniu mastu mažėtų. Ši mintis bendrai perteikiama šūkiu „Žaliuose miestuose gyventi maloniau“.

2020 m. šis garbingas vardas suteiktas Lisabonai (Portugalija). Siekiama, kad iki 2050 m. šis miestas taptų šimtu procentų anglies dioksido neišmetančiu miestu ir jame per metus būtų pasodinama 100 tūkst. medžių. Plačiau apie Lisabonos aplinkosaugos iniciatyvas, programą ir apie tai, kaip dalyvauti galima sužinoti čia.

Susidomėjote 2021-ųjų apdovanojimais? Sužinokite, kokie miestai jiems nominuoti.

Europos žaliojo lapo apdovanojimas

Miestai, kurie nėra pakankamai dideli, kad galėtų varžytis dėl Europos žaliosios sostinės vardo, turi galimybę pretenduoti į Europos žaliojo lapo apdovanojimą (angl. EGLA).
Apdovanojimas skiriamas miesteliams ir miestams, kuriuose gyvena nuo 20 iki 100 tūkst. gyventojų, siekiant pripažinti ir skatinti pastangas juose pagerinti aplinkosaugos tvarkymą bei rezultatus. Laimėjęs miestas gaus dotaciją savo veiklai remti visiems Europos žaliojo lapo metams.
Europos žaliojo lapo konkursą 2020 m. laimėjo Lapenranta (Suomija), Limerikas (Airija) ir Mechelenas (Belgija).

Nelengva būti žaliam...

Žaliojo miesto vardas – didelė garbė miestui, tačiau gauti apdovanojimą ne taip jau paprasta. Atrankos procedūra labai griežta, turi būti pateikta viskas, kas svarbaus jau nuveikta darant miestą žalesnį, ir kas dar ketinama nuveikti. Jokių gražbyliavimų, nes prieš renkant nugalėtoją apie miestą turi būti pateikta daug duomenų, faktų ir skaičių iš 12 skirtingų aplinkosaugos sričių (pvz., atliekų tvarkymo ir vandentvarkos, oro kokybės, biologinės įvairovės, klimato kaitos ar energijos vartojimo efektyvumo). Trumpai tariant, turi būti įrodyta, kad miestų užmojai yra ilgalaikės perspektyvos, naudingi žmonėms, planetai ir ekonomikai.

Sužinokite apie anksčiau apdovanojimus pelniusius miestus.

Gal būtent jūsų miestas atspindi viską, ką turi//Gal būtent jūsų miestas yra vertas tapti kitu Europos žaliosios sostinės arba Europos žaliojo lapo laimėtoju?

Reguliariai tikrinkite Europos Komisijos vykdomų konkursų svetainę kad sužinotumėte, kada bus paskelbtas kitas kvietimas dalyvauti. Be to, verta pasitarti ir su savo miesto meru!