Saugus internetas

Atnaujinta Pirmadienis, 30/08/2021

Daug laiko praleidžiame naršydami internete telefonuose, planšetiniuose ir nešiojamuosiuose kompiuteriuose: jungiamės prie socialinių tinklų, bendraujame su draugais, žiūrime filmus, klausomės muzikos, mokomės ir dirbame. Tačiau ar internete esame saugūs?

Jaunimas turi teisę internetu naudotis saugiai. Kasmet vasario mėn. ES rengia Saugaus interneto dienos kampaniją, kurios tikslas – geriau informuoti apie tai, kaip bendromis jėgomis užtikrinti saugesnį internetą ateityje (#SaferInternet4EU). Pirmiausia svarbu žinoti, kokie pavojai gali tykoti naršant internete ir kaip jų išvengti.

Privatumas

Viskas, ką paskelbiate internete, netenka privatumo. Taigi jūsų asmeninei informacijai tinklaraščiuose, paskyrose arba diskusijų forumuose gali kilti pavojus ir ja gali būti piktnaudžiaujama. Internete nesakykite ir nedarykite nieko, ko nesakytumėte ir nedarytumėte realiame gyvenime. Taip pat gerai apmąstykite, kas turėtų matyti jūsų skelbiamą informaciją internete (visiškai nepažįstami žmonės, draugai, draugų draugai?). Pasirūpinkite savo privatumo nustatymais. 

Nors ES teisės aktai suteikia galimybę lengviau visam laikui pašalinti savo paskelbtą asmeninę informaciją (ar girdėjote apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą?; mūsų straipsnis apie jūsų teises internete), praktiškai ją gauti ar užtikrinti, kad ji būtų pašalinta, gali būti labai sudėtinga. Kuo greičiau imsitės veiksmų – tuo geriau, nes kuo ilgiau turinys išlieka internete, tuo daugiau kartų juo galima pasidalyti. Jei norite įvertinti savo žinias apie saugumą internete, sudalyvaukite internetinėje kibernetinio saugumo viktorinoje. Užtruksite ne ilgiau nei 10 minučių ir, žinoma, įgysite naudingų žinių!

Viena privatumui pavojų keliančių praktikų – seksualinio turinio (nuotraukų, vaizdo įrašų, žinučių, e. laiškų ir pan.) siuntimas (paprastai mobiliuoju telefonu). Nors ketinimai gali būti nekalti ir asmeniu, kuriam siunčiate tokį turinį, pasitikite, juo gali būti pasidalyta su kitais arba jis gali būti perimtas.

Viliojimas internete 

Viliojimas internete – tai procesas, kai suaugęs asmuo susisiekia su jumis internetu (dažniausiai – naudodamasis suklastotu profiliu, kuriame apsimeta jaunu asmeniu arba įžymybe). Toks asmuo dėl įvairių priežasčių gali norėti jus apgauti ir pasinaudoti jūsų nekaltumu. Jis gali siekti jus išnaudoti, užsidirbti iš jūsų seksualinio pobūdžio nuotraukų (kai kurios gali atsidurti pedofilų tamsiajame internete) arba šantažuoti jus. Tai nusikaltimas – seksualinė prievarta ir turto prievartavimas internete.

Viliotojas paprastai iš pradžių bandys įgyti jūsų pasitikėjimą. Suprasti, kad kažkas bando jus suvilioti, nelengva. Internetiniuose forumuose ar socialiniuose tinkluose neskelbkite nuotraukų ar vaizdo įrašų, kuriuose esate nuogi, jei gavėjo nepažįstate asmeniškai. Jei manote, kad susidūrėte su viliotoju, liaukitės su juo bendravę, kreipkitės pagalbos ir praneškite apie tą asmenį. 

Neapykantos retorika 

Neapykantos retorika – tai iš esmės neigiamos nuomonės apie tam tikrą grupę arba tai grupei priklausantį asmenį išraiška. Tai viena iš Europoje vyraujančių rasizmo ir diskriminacijos formų, kuri dar stipriau pasireiškia internete ir socialiniuose tinkluose. Dažniausiai nurodoma neapykantos retorikos priežastis – ksenofobija, antroje ir trečioje vietoje – seksualinė orientacija ir neapykanta musulmonams (Kovos su neapykantą kurstančia kalba internete kodeksas). ES bendradarbiauja su internetinių paslaugų teikėjais, siekdama užtikrinti, kad neapykantos retorikos aukos galėtų apie ją pranešti.

Europos Taryba pradėjo kovos su neapykantos retorika kampaniją, kuria siekiama didinti informuotumą apie neapykantos retorikos pasmerkimo svarbą. Ši kampanija – tai raginimas imtis veiksmų. Kampanijos interneto svetainėje jaunuoliai gali rasti išteklių, padėsiančių imtis veiksmų, taip pat nacionalinių institucijų, kurioms galima pranešti apie neapykantos retoriką, kontaktinius duomenis.

Patyčios kibernetinėje erdvėje 

Patyčios kibernetinėje erdvėje yra internete pasitaikantis reiškinys, kai jaunuolis (ar grupė) grasina kitam asmeniui, jį pažemina ar įžeidžia. Tai gali įvykti bet kur ir bet kada. Internete besityčiojantis asmuo gali veikti anonimiškai, o patyčių liudytojų internete dažnai daugiau nei realiame gyvenime. Lapkričio mėn. pirmą ketvirtadienį UNESCO ir jos valstybės narės organizuoja Tarptautinę kovos su smurtu ir patyčiomis mokykloje, įskaitant patyčias kibernetinėje erdvėje, dieną. Taip pripažįstama, kad visų formų smurtas mokyklose pažeidžia vaikų ir paauglių teises į švietimą, sveikatą ir gerovę. 

Kovoti su tokiu smurtu tiek internete, tiek realiame gyvenime, mokykloje ar savo bendruomenėje, galite įvairiai. Pirmiausia, jei matote, kad iš ko nors tyčiojamasi, svarbu tą asmenį užstoti. Įsikiškite ir palaikykite! Jei nukentėjote pats, nebijokite apie tai pasikalbėti su draugais, šeima, mokytoju, specializuota tarnyba arba kitu suaugusiuoju, kuriuo pasitikite (galite kreiptis į Europos kovos su patyčiomis tinklo narius arba šalies, kurioje gyvenate, nacionalinę lygybės įstaigą). Ieškokite pagalbos – jūs ne vienas! Nepamirškite, kad gėdą turėtų jausti tas, kuris tyčiojasi! 

Melagingos naujienos

Melagingų naujienų galima rasti visame internete. Tai netikslios arba klaidinančios naujienos, tyčia skelbiamos įvairiuose tinkluose, siekiant manipuliuoti nuomonėmis. Tam, kad galėtumėte atpažinti tokias melagintas naujienas, turite gebėti patikrinti informaciją. 

Ar ji tikra, galima pasitikrinti vadovaujantis keliais pagrindiniais principais: paklauskite savęs, kas jos autorius ir ko jis siekia? Ar naujienos skelbiamos patikimoje svetainėje? Ar jas galima rasti ir kituose patikimuose šaltiniuose? Tam, kad galėtumėte atskirti patikimus informacijos šaltinius nuo klaidingos informacijos, labai svarbu stiprinti kritinio mąstymo įgūdžius. Viena auksinė taisyklė: jei kas nors skamba neįtikėtinai blogai arba neįtikėtinai gerai, ko gero, tai netiesa!

Daugiau informacijos apie tai – šiame Europos jaunimo portalo straipsnyje. 

Norite pranešti apie piktnaudžiavimą? 

Dauguma Europos šalių yra sukūrusios nacionalinius pranešimų teikimo mechanizmus ir nacionalinės valdžios institucijos bei NVO teikia paramą patyčių kibernetinėje erdvėje, neapykantos retorikos ir neapykantos nusikaltimų aukoms. Štai Europos Tarybos pateiktas tokių institucijų sąrašas.
Europos Sąjungoje saugesnio interneto centrų tinklui priklausantis tinklas „Ins@fe“ skelbia sąrašą pagalbos linijų, kurios renka informaciją ir pataria bei padeda jaunimui, kaip kovoti su žalingu turiniu ir žalingais ryšiais, pavyzdžiui, viliojimu, taip pat žalingu elgesiu, pavyzdžiui, patyčiomis kibernetinėje erdvėje arba seksualinio turinio siuntimu. Galite užregistruoti pranešimą arba tiesiogiai kreiptis į tinklo pagalbos linijas. 

ES portale „Geresnis internetas vaikams“ pateikta išteklių ir patarimų, kaip apsisaugoti internete. Portale taip pat yra specialus jaunimui skirtas skyrius, kuriame galite naudotis naudingais ištekliais ir išreikšti nuomonę. 

Esate jaunas kibernetinio saugumo ekspertas?

Europos kibernetinio saugumo konkursas yra kasmetinis europinis renginys, suburiantis talentingus jaunuolius iš visos Europos papramogauti ir pasivaržyti kibernetinio saugumo srityje. 2020 m. konkursas vyks Vienoje 2020 m. lapkričio 3–7 d.

Talentingiausi jaunieji kiekvienos dalyvaujančios šalies kibernetinės erdvės žinovai turės galimybę Vienoje susipažinti, bendradarbiauti ir galiausiai pasivaržyti tarpusavyje. Konkurso dalyviai rinks taškus spręsdami su saugumu susijusias užduotis tokiose srityse kaip interneto saugumas, mobilusis saugumas, kriptodėlionės, apgrąžos inžinerija ir teismo ekspertizė.

Renginio svetainėje aprašyta, kaip tapti dalyviu.