Giliai istorija alsuojantis Larisos miestas žvelgia į ateitį ir atsiveria drąsioms idėjoms bei pažangioms koncepcijoms, atitinkančioms naujojo europinio bauhauzo (NEB) vertybes ir iniciatyvas.
2021 m. Larisos savivaldybė paskelbė tarptautinį idėjų konkursą pirmojo miesto antikinio teatro aplinkai sukurti. Gyvybinga teatro scena yra neatsiejama senovės Graikijos kultūros dalis, ji buvo socialinio gyvenimo centras. Be teatrų, per penkias minutes vaikščiodamas pėsčiomis galėsi susipažinti su turtinga Larisos istorija ir jos įvairiais laikotarpiais – nuo senovės Graikijos iki Osmanų imperijos. Medvilnės turgūs, vadinami „bezesteni“ – arabų kalba reiškia medvilnę („bez“) ir audinių pirklius („bezzaz“), – buvo neatsiejama Osmanų imperijos miestų gyvenimo dalis, liudijanti, kad miestas buvo svarbus, triukšmingas prekybos centras. Larisos „bezesteni“ buvo pastatyti XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje. Šiandien išlikusios tik keturios akmeninės išorinės sienos, kurių sudaromoje teritorijoje kadaise veikė 21 parduotuvė.
Larisa – tai viliojantis kontrastingų senųjų ir naujųjų kultūrų mišinys, kuris pagal novatorišką koncepciją virsta moderniu miestu ant senovinių pamatų. Larisa taip pat yra vienas iš projekto „CLEVER City“ miestų: inovacijos ir bendra kūryba pasitelkiamos siekiant gamtiniais sprendimais atgaivinti miesto kraštovaizdį.
Salonikuose puoselėjamos naujojo europinio bauhauzo (NEB) vertybės ir plečiamos jo ribos modernizuojant tradicinę architektūrą. Viena šauniausių miesto vietų – senoji turkiška pirtis „Aigli Geni Hamam“, paversta kino teatru, kuriame žiemą iki paryčių vyksta vakarėliai. Judriame Valaoritos rajone kviečia apsilankyti valgykla „Three Pieces Speakeasy“ su slaptu baru ir fotografijos būdele. Netoli senamiesčio aptiksi Pašos sodus – paslaptingą parką su mįslingais nežinomos kilmės akmeniniais pastatais, figūromis ir simboliais.
Jei domiesi menu, būtinai apsilankyk Salonikų metropoliteno vaizduojamojo meno muziejų organizacijoje. Čia tavęs laukia įdomios parodos nuo fotografijos iki rusų avangardinio meno.
Salonikai yra ne tik kultūros centras, bet ir tvarumo švyturys. 2021 m. miestas patvirtino darnaus judumo mieste planą, kuriuo siekiama perskirstyti viešąją erdvę ir sukurti papildomus takus pėstiesiems. Salonikų išmaniojo judumo gyvoji laboratorija „Thessaloniki's Smart Mobility Living Lab“ yra technologijų naudojimo siekiant pagerinti judumą mieste Europoje pradininkė. Siekdamas plėtoti tvarų turizmą, miestas taip pat įdiegė „Tvaraus turisto kortelę“, kuria skatinama mažai tarši veikla, pavyzdžiui, ekskursijos pėsčiomis. Atvykęs nepamiršk įsigyti šios kortelės!
Šiaurės Makedonijos sostinė yra unikali ir žavinga vieta. Šiandien Skopjė klesti dėl naujojo europinio bauhauzo (NEB) vertybių ir tikslų ir yra pirmasis Šiaurės Makedonijos miestas, įtrauktas į žaliųjų miestų tinklą. Miestas kompaktiškas ir lengvai apeinamas pėsčiomis, o apsilankius jame yra ką pamatyti, pavyzdžiui, ant kalvos šlaito esantį Osmanų imperijos senamiestį Čaršiją arba „Meno tiltą“ su paminklais garsiems šalies menininkams ir muzikantams.
Skopjei vis labiau rūpi tvarumo klausimas. Tai geriausiai parodo jaunimo organizacija „Go Green“, pradėjusi iniciatyvą „Nuo durų iki durų“: ši socialinė įmonė taiko tvarų atliekų tvarkymo modelį, siekdama geresnės žmonių, pragyvenančių iš atliekų rinkimo, socialinės įtraukties. 2016 m. Skopjė pateko į Europos judumo apdovanojimų finalą dėl savo novatoriškos miesto dalijimosi automobiliais paslaugos.
Po 1963 m. pražūtingo žemės drebėjimo teko visiškai atstatyti miestą, todėl šen bei ten iškilo nuostabios modernios architektūros statinių. Pavyzdžiui, Janko Konstantinovo suprojektuotas centrinis paštas. Jis pastatytas moderniu brutalizmo stiliumi, iš fasado kyšo drąsios ir neįprastos formos. Mieste taip pat stovi beveik 300 statulų ir skulptūrų – nuo istorinių asmenybių paminklų iki abstraktaus meno, o jo centre stūkso 66 m aukščio „Tūkstantmečio kryžius“.
Nišas – tai istorinio Balkanų dizaino, brutalistinės ir postsocialistinės architektūros bei kūrybiško miesto erdvių pertvarkymo mišinys, kuriame galima pajusti tikrąją naujojo europinio bauhauzo (NEB) dvasią. Visi šie aspektai sukuria gyvybės, istorijos ir kultūros kupino miesto įspūdį. Vienas iš pavyzdžių – „Kazandzijsko Sokace“ – skardininkų alėja, paskutinė išlikusi senojo Nišo turgaus gatvė, kurioje kavinė po kavinės (tradicinės smuklės arba kavos namai) sudaro burbuliuojantį turistų, studentų ir vietinių gyventojų katilą.
2005 m. Nišas prisijungė prie Europos energetikos miestų tinklo, vienijančio vietos valdžios institucijas ir siekiančio, kad miestai ir jų gyventojai būtų pasirengę pereiti prie tvarių sprendimų. 2014 m. miestas priėmė ES Merų pakto tvarios energetikos veiksmų planą: savanorišką vietos valdžios institucijų įsipareigojimą mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį priimant tvarius ir efektyvius miestų planavimo sprendimus. Nišas taip pat yra vienas iš šešių „Rytojaus miestų“, kurie pirmauja pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių, atsparių ir tinkamesnių gyventi miestų. 2016 m. Niše vyko pirmoji tarptautinė miestų planavimo konferencija, kurioje mokslininkai, tyrėjai ir merai diskutavo apie XXI a. miestams kylančių iššūkių sprendimus. Nišas yra tvarus miestas, kuris tvirtai žvelgia į ateitį!
Viešnagės metu būtinai aplankyk XVIII a. turkų pastatytą tvirtovę (nors toje vietoje fortifikacijų būta dar senovės Romos laikais). Tai puiki vieta praleisti kelias valandas, pasigrožėti architektūra ir patyrinėti ten esančią meno galeriją, turgaus prekystalius, kavines ir restoranus. Tvirtovėje taip pat vyksta Nišvilio muzikos festivalis. Džiazo mėgėjai turėtų jį pasižymėti savo kalendoriuose.
Belgradas yra vienas seniausių nuolat gyvenamų Europos miestų. Jo istorija buvo audringa: iš pradžių čia gyveno keltai, vėliau miestą valdė romėnai, bizantiečiai, frankai, bolgarai, vengrai, osmanai, Habsburgai ir kiti valdovai, kol Belgradas tapo Serbijos, o nuo 1918 m. – Jugoslavijos sostine. Dėl miesto vyko 115 karų, 44 kartus jis buvo sulygintas su žeme, penkis kartus bombarduotas ir tiek kartų apgultas, kad net neverta vardyti. Apsilankęs Ružicos bažnyčioje pamatysi sietynus, pagamintus iš Pirmojo pasaulinio karo kulkų korpusų, kardų ir patrankų dalių– tai Belgrado praeitį menanti puošmena.
Naujojo europinio bauhauzo koncepcija Belgrade visų pirma atsispindi jo architektūroje, kurioje žaviai ir kartu grubiai pabrėžiamos medžiagos, paviršiai ir konstrukcijos su keliais dailiais Art Nouveau ir neobizantinės epochos ornamentais. Vieni ryškiausių pavyzdžių – tai vienas šalia kito tarsi „Lego“ sukonstruoti blokiniai daugiabučiai Naujajame Belgrade, pagrindinis telekomunikacijų centras, kuris tarsi sklando virš žemės, ir raketos formos Avalos televizijos bokštas. Belgrade taip pat veikia savaitiniai turgūs, pavyzdžiui, Dorčolo aikštėje, kur galima rasti ekologiškų produktų, dėvėtų drabužių ir perdirbtų daiktų.
Turtingą istoriją turintis Belgradas daro viską, kad modernizuotųsi ir taptų visiems tinkamu ateities miestu. 2018 m. Belgradas prisijungė prie Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko Žaliųjų miestų tinklo ir įsipareigojo kurti tvarią infrastruktūrą bei parengti Žaliojo miesto veiksmų planą.
Reikjavike gyvena daugiau nei 65 proc. Islandijos gyventojų, čia verda kultūros ir dizaino gyvenimas. Keliaujant po miestą ir šalį tave lydi kvapą gniaužiantys kraštovaizdžiai ir landšaftas, kurie atrodo tarsi iš kito pasaulio. Todėl nenuostabu, kad gamta daro didelę įtaką islandų menui. Garsėjantis ten gyvenančių žmonių kūrybiškumas siejamas su pažangia kultūra ir natūralių medžiagų stygiumi.
Islandijos dizainas yra drąsus, novatoriškas ir eksperimentinis, įkūnijantis pažangią ir tvarią naujojo europinio bauhauzo (NEB) dvasią. Drąsus ir savitas šalies mados industrijos stilius yra paremtas įsipareigojimu aplinkai – jo reklamos autoriai, tokie kaip Björk (pasaulinė stiliaus ikona), o baldams naudojamos tokios medžiagos kaip žuvies oda ir lavos akmuo. Reikjavike gyvena du garsūs abstraktaus avangardo menininkai – Svavaras Guðnasonas ir Nína Tryggvadóttir.
Verta aplankyti „Harpa“ koncertų centrą – Reikjaviko miesto įžymybę. Šis didelių gabaritų pastatas ant kranto su charakteringu vitražiniu fasadu buvo suprojektuotas bendradarbiaujant su menininku Olafuru Eliassonu. 2013 m. „Harpa“ laimėjo prestižinį ES šiuolaikinės architektūros apdovanojimą „Mies van der Rohe Award“. Šalis yra „NEB-Lab“ projekto „Nordic Carbon Neutral Bauhaus“ narė.
Islandija nebūtinai garsėja kaip saulės ieškotojų vieta, tačiau visai netoli Reikjaviko yra Nauthoulsvikas – dirbtinis paplūdimys su auksiniu smėliu ir šildomu baseinu. Vasarą įėjimas į jį nemokamas, kitu metu kainuoja apie penkis eurus.
