Vakarų Balkanai. Praeities pamokos kuriant taikią ateitį

Atnaujinta Antradienis, 29/09/2020

Įgyvendinant ES finansuojamus atminimo projektus jauniems žmonėms padedama mokytis iš istorijos ir skatinamos Europos vertybės Vakarų Balkanuose ir už jų ribų, siekiant užtikrinti, kad karas, genocidas ir totalitarizmas liktų praeityje.

2020 m. minimos 75-osios Aušvico koncentracijos stovyklos, kurioje naciai nužudė 1,1 mln. žmonių, daugiausia žydų iš visos Europos, išlaisvinimo metinės. Per Holokaustą iš viso žuvo 6 mln. žydų.

Taip pat minimos 25-osios Srebrenicos žudynių, – didžiausių masinių žudynių Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, per kurias nužudyta daugiau kaip 8 000 Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų, – metinės. Jugoslavijos karuose nuo 1991 iki 2001 m. žuvo daugiau kaip 120 000 žmonių, daugelis iš jų buvo moterys, vaikai ir neginkluoti civiliai. 

Blankstant atsiminimams, senstant ir anapus iškeliaujat šių žiaurumų liudininkams, kas gali jums padėti mokytis iš praeities ir užtikrinti, kad istorija nepasikartotų? 

Vakarų Balkanuose įvairios organizacijos, finansuojamos pagal ES programą „Europa piliečiams“, vykdo atminimo projektus, specialiai orientuotus į jaunimą ir mokytojus. Jie yra dalis platesnio masto veiksmų, kuriais, regionui siekiant integracijos į ES, skatinama taika, stabilumas ir demokratinės vertybės.

Toliau aptariamos kelios iš šių iniciatyvų.

Karo liudininkai 

Per Jugoslavijos karus Sarajevas beveik ketverius metus buvo apgultyje. Per tą laikotarpį žuvo daugiau nei 5 400 civilių; dažnai – nuo snaiperio kulkos. 

Šiandien Sarajeve asociacija „Urban“ aktyviai mezga ryšius su jaunimu Bosnijoje ir užsienyje, kad padėtų informuoti, kokią reikšmę kasdieniam gyvenimui turi karas ir totalitarizmas. 

Bendradarbiaudama su mokyklomis ir partneriais Bosnijoje, Čekijoje, Italijoje ir Rumunijoje, ji koordinuoja ES finansuojamą projektą, kuriuo studentams suteikiama galimybė bendrauti su tuos laikus išgyvenusiais žmonėmis.

„Šis projektas pagrįstas bendravimu“, – teigia projekto koordinatorius Harisas Čalkićas. 

Kad pasiektų didesnę auditoriją, projekto grupė parengs dokumentinį filmą apie tai, kaip karas ir totalitarizmas veikia žmonių gyvenimus; jame bus pateikiami ir liudininkų pasakojimai.

Kova su romų diskriminacija

Tarp nacių aukų Holokausto metais buvo ir romų. Daugelyje Europos šalių ši tautinė mažuma vis dar susiduria su diskriminacija. 

Kratove (Šiaurės Makedonija) jaunimas įkūrė asociaciją „Rroma SSN“, kuri padeda mažinti tebeegzistuojantį atotrūkį.

Pasinaudodama ES finansavimu, grupė organizuoja mokymo kursus, mainų programas ir atlieka tyrimus. 

„Esame pasišventę skatinti teigiamas vertybes romų ir ne romų bendruomenėse, – sako projekto vadovas Mustafa Jakupovas. – Visai tai tapo įmanoma dėl to, kad veikloje aktyviai dalyvauja entuziazmo kupini jauni žmonės, kurie dirba su mumis ir tiki tuo, ką norime pasiekti.“ 

To pavyzdys – grupės programų koordinatorė, kuri organizacijoje ėmė savanoriauti, kai jai buvo vos 17 metų.

„Tikime jaunais žmonėmis ir jų gebėjimais skatinti pokyčius, taiką ir pagarbą savo bendruomenėse, – teigia M. Jakupovas. – Norime, kad jaunimas pats būtų atsakingas už savo idėjas ir ateitį!“

Mokytojų rengimas

Jaunų žmonių gyvenime svarbus vaidmuo tenka mokytojams. Todėl Šoa memorialinis centras – Paryžiuje įsikūręs muziejus ir dokumentacijos bei edukacijos centras, skirtas Holokaustui atminti, – subūrė mokytojus iš Serbijos, Bosnijos ir Kroatijos, kad jie įgytų istorijos žinių, dalytųsi patirtimi ir atvirai aptartų sudėtingus su vietos istorija susijusius klausimus. 

„Šių šalių žmonės turi prieštaringų atsiminimų“, – sako Šoa memorialiniame centre ES lėšomis įgyvendinamo mokytojų rengimo projekto koordinatorius Bruno Boyer. „Praeities konfliktai suformavo jų savivoką. Tačiau visi jie prisimena Holokaustą, o tai ir yra mūsų atspirties taškas. 

Mokytojai dalijasi savo nuomonėmis su kolegomis, kurių tėvai galbūt kovojo vieni prieš kitus. Tai padeda jiems geriau suprasti karo absurdiškumą“, – priduria B. Boyer. 

Todėl jis mano, kad po mokymų jiems bus gerokai lengviau jaunimui perduoti žinias apie praeities įvykius.