Dirbtinis intelektas. Ką verta žinoti?

Atnaujinta Ketvirtadienis, 18/11/2021

Šiandien jaunimą supa dirbtinis intelektas (DI). Žaisdami žaidimus, atsisiųsdami programėles arba naudodamiesi socialiniais tinklais, pateikiate tam tikrus asmens duomenis. Kaip juos naudoja algoritmai? Ar paieškos sistemose arba socialiniuose tinkluose matote tokią pačią informaciją, kaip ir kiti naudotojai? Ar vis dar kontroliuojate savo politinius, vartotojų ir socialinius pasirinkimus?

Kas yra dirbtinis intelektas?

Dirbtinis intelektas arba DI nėra ateitis – jis jau yra šalia jūsų. Dirbtinis intelektas yra bendras terminas, apibūdinantis įvairius metodus, leidžiančius mašinoms ar kodui imituoti žmogaus intelektą.

Jei draugui siunčiamoje žinutėje siūlote susitikti išgerti kavos ir jūsų telefonas tai supranta ir susitikimą prideda prie jūsų kalendoriaus, tai daroma naudojant dirbtinį intelektą.

Dirbtinis intelektas gali būti potencialiai naudingas mūsų visuomenei įvairiose srityse, pavyzdžiui, sveikatos, transporto ar klimato kaitos. Dirbtinis intelektas gali apdoroti didelius duomenų kiekius ir atpažinti modelius. Jis gali būti naudojamas ieškant optimalių sprendimų, pavyzdžiui, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Dirbtinio intelekto ištakos

Dirbtinio intelekto sąvoka nėra nauja. Žmonija jau seniai įsivaizdavo savivaldžius automobilius arba su žmonėmis galinčius bendrauti robotus. Dar XVIII amžiuje išradėjas Wolfgangas von Kempelenas sukūrė „Turką“ – apgaule grindžiamą šachmatų žaidimo automatą, sugebantį įveikti net pačius stipriausius varžovus. Vėliau paaiškėjo, kad šį automatą iš tikrųjų valdė žaidimo stale pasislėpęs žmogus. Net jei tai nebuvo dirbtinis intelektas, „Turkas“ yra aiškus mūsų seno noro kurti pažangias mašinas pavyzdys.

Šiuolaikinio dirbtinio intelekto procesas prasidėjo 1936 m., kai Alanas Turingas paskelbė universalios mašinos koncepciją. Tačiau kolektyvinės vaizduotės dalimi DI tapo tik 1997 m., kai kompiuteris „Deep Blue“ nugalėjo pasaulio čempionatą Garį Kasparovą šachmatų žaidime. Šį kartą tai buvo ne apgaule pagrįstas automatas, kurį valdo žmogus, o mašina, savarankiškai įveikusi žmogų.

DI mūsų kasdieniame gyvenime

DI – tai ne tik kompiuteriai, kurie gali žaisti šachmatais, bet ir daug daugiau. Galbūt nesuvokiate, kokiu mastu DI yra jūsų gyvenimo dalis. 

Dirbtiniu intelektu naudojatės, kai klausotės muzikos naudodamiesi virtualiuoju asistentu, kai naudojatės mobiliąja kamera portreto režimu ir ji nustato teisingus parametrus, kai atsižvelgiate į muzikines rekomendacijas, kurias pateikė algoritmai, pagal kuriuos nustatomi vartotojų polinkiai, kai naudojate maršruto optimizatorius, rodančius geriausią būdą pasiekti paskirties vietą, taip pat e. pašto brukalo filtrus, kurie automatiškai atlieka e. pašto rūšiavimo funkciją. Tai tik keletas pavyzdžių. Akivaizdu, kad dirbtinis intelektas supa jus.

Dirbtinis intelektas suteikia daug galimybių, pavyzdžiui, kurti virtualiuosius asistentus, kurie padėtų atlikti įvairias užduotis, rasti geresnį gydymą arba nustatyti vartotojų polinkius socialiniuose tinkluose. Dirbtinis intelektas taip pat naudojamas rinkodaroje, o tai kelia susirūpinimą etikos požiūriu, pavyzdžiui, kai algoritmais siekiama daryti įtaką jūsų politiniams pasirinkimams. Tikėtina, kad taip darė „Cambridge Analytica“ per Amerikos prezidento rinkimus ir balsavimą dėl „Brexit’o“. Tokiomis aplinkybėmis labai svarbu suprasti, kaip veikia algoritmai.

Kaip veikia algoritmai?

Paimkime socialinio tinklo pavyzdį. Algoritmai seka žmonių elgseną ir modelius ir juos naudoja kuriant didesnę priklausomybę sukeliančią patirtį. Kuo daugiau laiko praleidžiate, pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“, „Instagram“ arba „TikTok“, tuo daugiau pinigų uždirba šios bendrovės. Tai nauja reklamos realybė. Problema yra ta, kad tai gali sukelti priklausomybę, tačiau dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad filtruojamas jums pateikiamas turinys arba sudaromas ideologinis „burbulas“.

Iš tiesų, kad kuo daugiau laiko praleistumėte socialiniuose tinkluose, jų kanalai siūlo turinį, kuris, remiantis jų algoritmų atliktais tyrimais, turėtų jums patikti. Taigi, jei naršyklėse pradėsite ieškoti sąmokslo teorijų, jūsų socialinės žiniasklaidos kanalai pradės skleisti tokio pobūdžio turinį. Netrukus jums bus teikiamas turinys, kuriuo patvirtinami jūsų įsitikinimai.

Tai pasakytina ne tik apie jus, bet ir apie jūsų aplinką. Pavyzdžiui, ar kada nors kilo mintis, kad jūsų telefonas klausosi jūsų pokalbių? Tai nutiko Mijai, kai jos draugė paklausė jos nuomonės apie batų porą. Kitą dieną ji pamatė tokių pačių batų reklamą. Ji niekada neieškojo jų internete, todėl jai pasidarė smalsu, ar jos telefonas klausėsi jos pokalbių. O iš tiesų algoritmas (pagal buvimo vietą ar prisijungimą prie to paties tinklo) žinojo, kad ji yra su savo drauge, kuri internete ieškojo šių batų, todėl algoritmas padarė išvadą, kad šis produktas gali sudominti ir ją, nes jos profilis panašus. Vėlgi algoritmai...

Tikimasi, kad geriau suprasdami, kaip kuriami algoritmai ir kaip jie daro įtaką visuomenei, jaunuoliai, tokie kaip jūs, galėtų tapti kritiškesniais tokių technologijų vartotojais. Tai net galėtų jus paskatinti padėti formuoti mūsų ateitį.

Ką galite padaryti, kad apsaugotumėte savo duomenis?

Būkite kritiški ir atminkite, kad gyvenate internetiniame informaciniame burbule!

Štai keli patarimai, kaip apsaugoti jūsų asmens duomenis:

• jei įmanoma, naudokitės virtualiuoju privačiuoju tinklu. Tai ne tik nuslėps jūsų tikrą tapatybę, bet ir neleis jūsų interneto paslaugų teikėjui stebėti jūsų veiklos internete;
• naršykite incognito režimu ir naudokite prisiregistruoti nereikalaujančias paieškos sistemas;
• apribokite mobiliųjų programėlių sekimą savo telefone;
• naršyklėje naudokitės tam tikrais privatumą užtikrinančiais plėtiniais – jie sustabdys sekimą, kokiomis svetainėmis naudojatės;
• savo kompiuteryje naudokitės privatumą užtikrinančia alternatyvia naršykle;
• galite naudoti naršyklės plėtinį, kad uždarę svetainę automatiškai pašalintumėte svetimus slapukus (kai kurios svetainės neveiks be jų).

Ko imasi ES?

Europos požiūris į dirbtinį intelektą sutelktas į dvi sritis: užtikrinti kompetenciją ir pasitikėjimą dirbtinio intelekto naudojimu. Komisija siekia mažinti riziką, kylančią dėl konkrečių dirbtinio intelekto naudojimo būdų, nustatydama taisykles. 2021 m. balandžio mėn. ji paskelbė dirbtinio intelekto dokumentų rinkinį, kuriame siūlomos naujos taisyklės ir veiksmai, kad Europa taptų pasauliniu patikimo DI centru.

 

 

Pagal programą „Erasmus+“ remiami jaunimo dalyvavimo skaitmeninio raštingumo srityje projektai

Norite su savo draugais parengti projektą šia tema?

ES teikia finansavimą projektams, kuriais siekiama ugdyti jaunimo skaitmeninius gebėjimus ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis (ypač kritinį mąstymą ir gebėjimą vertinti informaciją ir su ja dirbti), siekiant didinti jaunimo atsparumą dezinformacijai, melagingoms naujienoms ir propagandai, taip pat jų gebėjimą dalyvauti demokratiniame gyvenime.

Galite suburti neformalią ne mažiau kaip keturių 13-30 metų amžiaus jaunuolių grupę, įskaitant vieną ne jaunesnį kaip 18 metų vadovą, arba galite paraišką teikti kaip jaunimo organizacijos (pvz., jaunimo centro, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės) narys.

Didžiausia vienam projektui skiriama dotacija yra 60 000 EUR. Ji gali apimti išlaidas, susijusias su konsultuojamuoju ugdymu, parama įtraukčiai, kelionėmis ir kitomis su renginių organizavimu susijusiomis išlaidomis.

Daugiau informacijos rasite šiam veiksmui skirtame programos „Erasmus+“ puslapyje ir susisiekę su savo „Erasmus+“nacionaline agentūra.