Migrantų ir pabėgėlių padėtis Europoje

Atnaujinta Pirmadienis, 20/09/2021

Per visą istoriją žmonės migravo iš vienų vietovių į kitas. Kasdien migrantai ir pabėgėliai bando pasiekti ES, ieškodami apsaugos ir geresnio gyvenimo.

Vieni naudojasi teisėtais būdais, kiti rizikuoja gyvybe jūroje, kad pabėgtų nuo politinės priespaudos, karo, gamtinių nelaimių, skurdo. Kaip ES stengiasi pažaboti migracijos krizę?

Kuo skiriasi pabėgėliai ir migrantai?

Pabėgėliai – tai nuo ginkluotų konfliktų ar persekiojimo bėgantys žmonės. Priimančiojoje šalyje toks jų statusas pripažįstamas remiantis pagrįsta baime, kad jiems gresia persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, 2018 m. pabaigoje pasaulyje buvo 25,9 mln. pabėgėlių. ES pagal Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvą nustatytos tarptautinės apsaugos skyrimo asmenims, kuriems tokia apsauga būtina, gairės. 

Prieglobsčio prašytojai – tai asmenys, tvirtinantys, kad yra pabėgėliai, bet dar negavę šio statuso. Pagal esamą tvarką jie turi prašyti apsaugos pirmoje ES šalyje, į kurią atvyko. Pabėgėlio statusą arba kitokios formos tarptautinę apsaugą jie gaus tik tuomet, kai nacionalinės valdžios institucijos priims atitinkamą sprendimą. Tai reiškia, kad ne kiekvienas prieglobsčio prašytojas bus pripažintas pabėgėliu. 2018 m. ES šalys suteikė apsaugą beveik 333 400 prieglobsčio prašytojų.

Migrantai*, priešingai nei kiti, nusprendžia išvykti ne dėl tiesioginės grėsmės arba persekiojimo, bet daugiausia norėdami pagerinti savo gyvenimo sąlygas – rasti darbą, įgyti geresnį išsilavinimą, atvykti gyventi pas išvykusius šeimos narius. Pabėgėlius saugo tarptautinė teisė, konkrečiai – 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso, o dėl migrantų padėties sprendžia šalių vyriausybės, vadovaudamosi savais imigracijos įstatymais ir procedūromis.

Pasižiūrėkite UNHCR vaizdo siužetus, kuriuose pasakojama apie migrantų ir pabėgėlių statuso skirtumus, šalies viduje perkeltus asmenis, pagalbos pabėgėliams teikėjus.

Pabėgėlių ir migrantų integracijos Europoje skatinimas

Be prieglobsčio politikos, valstybės sienos apsaugos programų ir humanitarinės pagalbos, ES remia pabėgėlių integraciją Europos visuomenėje, tam naudodama, pavyzdžiui, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF). 

Nors ES remia veiksmingų integracijos strategijų kūrimą, faktinė padėtis įvairiose valstybėse narėse labai nevienoda. Šios problemos kartais dar paaštrėja jauniems pabėgėliams sulaukus 18 metų ir staiga netekus paramos priemonių, kuriomis jie iki tol naudojosi. Be to, valstybėse narėse sukaupta nevienoda integracijos klausimų sprendimo patirtis. 

Nelengva ir migrantams. Tyrimų duomenys rodo, kad migrantai neproporcingai nukenčia švietimo, užimtumo, galimybių gauti pagrindines paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir deramo būsto, srityse (daugiau informacijos apie tai galima rasti 2015 m. ES jaunimo reikalų ataskaitos skyriuje apie įtrauktį).

Plintant diskriminacijai, prietarams, rasizmui, ksenofobijai, atsiranda teisinė, moralinė ir ekonominė būtinybė išsaugoti pagrindines ES teises, vertybes ir laisves, ir kurti darnesnę visuomenę.

Migrantų kilmės jaunuoliai

Migrantų kilmės moksleiviams dažnai sunku prisitaikyti naujoje mokymosi aplinkoje. Vienas ES jaunimo strategijos (2019–2027 m.) prioritetų – visų jaunuolių, taip pat ir migrantų kilmės, socialinė įtrauktis.

Nuo 2016 m. Europos Komisija remia ES valstybių narių pastangas integruoti migrantus į švietimo ir mokymo sistemas pradedant ankstyvuoju ugdymu ir baigiant aukštuoju mokslu. Komisijos „Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų plane“ nustatyti trys švietimo prioritetai:

• kuo anksčiau integruoti ką tik atvykusius migrantus į bendrojo lavinimo sistemą;
• užkirsti kelią migrantų nepažangumui;
• užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir skatinti kultūrų dialogą.

Pagal programą „Erasmus+“ Komisija finansuoja projektus ir kitą veiklą, kuriais siekiama integruoti migrantus į visus švietimo ir mokymo sistemos sektorius. Strateginėmis partnerystėmis siekiama plėtoti novatorišką švietimo praktiką ir skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Be to, pagal programą „Erasmus+“ taip pat remiamas šalių partnerių, kurias migracija paveikė itin smarkiai, gebėjimų stiprinimas aukštojo mokslo srityje. 

ES taip pat padeda finansuoti migrantų švietimo reikalams skirtą tinklą SIRIUS, kuris remia migrantų kilmės vaikų ir jaunimo švietimą, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu vykdydamas strateginę veiklą. 

Galiausiai Komisija per 100 000 pabėgėlių ir ką tik atvykusių migrantų suteikė prieigą prie internetinės kalbinės priemonės – tai nemokama internetinė kalbų mokymosi platforma, padedanti geriau integruotis naujoje aplinkoje.

Kaip galite prisidėti prie migrantų ir pabėgėlių įtraukties?

Padėti galima įvairiai. Pirmiausia galite susipažinti su priemonių rinkiniu „Darbo su jaunimu vaidmuo migracijos ir pabėgėlių reikalų kontekste“, kuriame rasite informacijos apie esamas finansavimo galimybes. 
Be to, Europos jaunimo forumas siūlo gerų prasmingos veiklos šioje srityje galimybių. 
Galite prisidėti prie vietos iniciatyvų, kovos su rasizmu rėmimo kampanijų, pavyzdžiui, birželio 20 d. rengiamos Pasaulio pabėgėlių dienos, kovos su neapykantą kurstančiomis kalbomis kampanijos arba tiesiog pabandyti žvelgti į kitus be išankstinio nusistatymo. 

Jei esate jaunimo organizacijos narys arba norėtumėte dalyvauti kultūrų tarpusavio supratimo, solidarumo ir įtraukties skatinimo projekte, ES siūlo įvairių finansavimo galimybių. Kelios iš jų aprašytos toliau.

• Pagal programą „Erasmus+“ siūloma įvairių stipendijų judumo mokymosi tikslais projektams. Pavyzdžiui, galite rengti jaunimo mainus, per kuriuos būtų dirbama su pabėgėliais ar migrantais, arba tokiuose mainuose dalyvauti. Pagal programą „Erasmus+ Sport“ taip pat teikiamos dotacijos vietos sporto projektams, visų pirma skirtiems pabėgėlių integracijai, skelbiant šūkį „Sportas kaip pabėgėlių integracijos ir socialinės įtraukties priemonė“. Geriausi projektai apdovanojami per metinę ceremoniją „#BeInclusive EU Sport Awards“. Daugiau informacijos apie tai, kaip jūsų organizacija galėtų prisidėti, teiraukitės savo šalies nacionalinės agentūros.
   
• Europos Tarybos Europos jaunimo fondas taip pat siūlo finansavimą vietos, nacionalinėms ir europinėms jaunimo organizacijoms. Finansuojami įvairūs projektai, pradedant švietimo apie žmogaus teises vietos veikla, su nediskriminavimu susijusia informavimo veikla ir baigiant europiniais įtraukties, dalyvavimo ir su jaunais pabėgėliais dirbančių jaunimo organizacijų darbuotojų mokymo projektais.
   
• Pagal ES programą „Kūrybiška Europa“ remiami socialinės įtraukties, integracijos, kultūrų dialogo ir kovos su ksenofobija bei prietarais skatinimo projektai. Kultūra gali būti priemonė, padedanti pabėgėliams ir migrantams susitikti, bendrauti ir įsilieti į vietos bendruomenes.
   
• Europos solidarumo korpusas siūlo jaunimui užsiimti savanoriška veikla arba dirbti solidarumo projektuose, ir (arba) patiems rengti solidarumo projektus savo šalyje arba užsienyje. Europos solidarumo korpuso siūloma veikla gali trukti nuo dviejų iki dvylikos mėnesių. Paprastai ši veikla vykdoma Europos Sąjungos valstybėse narėse.

* Žodis „migrantas“ yra nevienareikšmis ir teisiškai neapibrėžtas. Nėra jokios tarptautiniu mastu pripažįstamos žodžio „migrantas“ apibrėžties. Daugiau apie tai galima pasiskaityti Europos migracijos tinklo žodynėlyje.