Vokietijos mieste Hamburge yra ką nuveikti ir ką atrasti, todėl tai puiki stotelė tavo „DiscoverEU“ kelionėje. Ar žinote, kad šiame mieste yra daugiau tiltų nei bet kuriame kitame Europos mieste? Meskite iššūkį savo draugams – surasti kuo daugiau miesto tiltų, o tam, kuris atras seniausią, pastatytą dar 1633 m., nepagailėkite papildomų taškų! 2011 m. Europos žaliąja sostine pripažintas šiaurinis Hamburgo metropolis ėmėsi tam tikrų veiksmų, pvz., pradėti naudoti atsinaujinantieji energijos ištekliai, o viešosiose įstaigose uždrausti plastikiniai buteliai ir vienkartiniai kavos puodeliai. Iki 2034 m. netgi planuojama miesto centre uždrausti automobilius, kad jis taptų išimtinai dviratininkų ir pėsčiųjų zona.
Viena iš tvaraus gyvenimo ir žiedinės ekonomikos misijų – atrasti naują paskirtį seniems daiktams. Viename seniausių Lenkijos miestų Poznanėje būtent taip nuspręsta panaudoti istorines tvirtoves ir įtvirtinimus. Poznanės įtvirtinimai – tai XIX a. statiniai, esantys miesto centre ir aplink jį išsidėstę žiedu. Jie saugomi pagal ES tinklo „Natura 2000“ programą, nes yra svarbios buveinės daugeliui saugomų šikšnosparnių rūšių.
Olštynas, išsiskiriantis gotikine raudonų plytų architektūra, yra vienas iš Lenkijos paslėptų perlų. Miestas, kuriame kadaise gyveno Mikalojus Kopernikas, yra į šiaurę nuo Napiwodzko-Ramucka miško – pagal tinklo „Natura 2000“programą ES saugomos vietovės. Miške knibždėte knibžda daugybė saugomų rūšių paukščių, tokių kaip tulžiniai, mažasis erelis rėksnys ir didysis apuokas. O kiek skirtingų rūšių pavyktų pamatyti jums?
Į rytus nuo istorinio Lietuvos miesto Kauno tyvuliuoja Kauno marios – dirbtinis vandens telkinys, saugomas ES kaip tinklo „Natura 2000“ teritorija. Kauno mariose ne tik gyvena įvairių rūšių vabzdžių, žuvų, ūdrų ir šikšnosparnių – pastačius užtvanką čia taip pat įrengta Kauno hidroelektrinė, kuri miestui tiekia žaliąją atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Pažaislio pusiasalio pakrantė puikiai tinka maudynėms, o kiek toliau į pietus prie marių esančiose Duobakalnio ir Samylų gyvenvietėse įrengtos patogios stovyklavietės. Tad čiupkite maudymosi kostiumėlį, pasistatykite palapinę ir mėgaukitės nuostabia lietuviška gamta.
Lietuvos sostinė Vilnius turėtų atsidurti jūsų lankytinų miestų sąraše dėl daugelio priežasčių – pradedant neoklasicistinėmis bažnyčiomis ir baigiant įspūdinga miesto praeitimi. Vilnius yra vienas iš 15-os miestų, inicijavusių Europos žaliosios sostinės apdovanojimus; net 46 proc. jo teritorijos sudaro parkai, sodai bei miškai. Ko gero žymiausias to pavyzdys yra Kalnų parkas, kuriame stūkso Trijų Kryžių kalnas. Šie kryžiai yra nacionalinis simbolis. Užkopę į kalno viršūnę ne tik pasigrožėsite puikia miesto panorama, bet ir pajusite dalelę Lietuvos kultūros paveldo. Mieste taip pat įrengtos elektrinės, kuriose energija išgaunama iš komunalinių atliekų – taip Vilnius artėja prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo.
Latvijos kurortas Jūrmala įsikūręs netoli Rygos įlankos paplūdimių, prie pat Baltijos jūros. Mieste yra Kemerių nacionalinis parkas – šlapynių ir pelkių teritorija, pasižyminti unikalia laukine gamta, įskaitant žąsis, pelėdas ir tritonus. Šis nacionalinis parkas yra svarbi biologinės įvairovės vietovė, todėl ES ją saugo kaip tinklo „Natura 2000“ teritoriją, kurią verta aplankyti kiekvienam keliautojui, norinčiam pamatyti gyvūnus jų natūraliose buveinėse Latvijoje.
Talinas – Estijos sostinė, įsikūrusi prie Baltijos jūros Suomijos įlankos krantų, garsėja savo viduramžių laikų tvirtove ir žaviu senamiesčiu. Per pastaruosius metus miestas ne tik tapo 2019 ir 2022 m. Europos žaliosios sostinės konkurso miestu finalininku, bet ir atsikratė priklausomybės nuo sunkiosios pramonės. Neseniai atlikus miesto ežerų ir pakrančių atnaujinimo darbus jiems suteiktas Mėlynosios vėliavos statusas už maudyklų vandens kokybę, o viešuoju transportu miesto gyventojai gali naudotis nemokamai. 1A autobusas važiuoja palei pakrantę į šiaurės rytinę miesto dalį, tad nieko nelaukite, sėskite į autobusą ir vandens kokybę patikrinkite patys!
Helsinkyje gausu įvairių pramogų – nuo saunų, šviežios žuvies ir skandinaviškos virtuvės iki unikalios architektūros stilių samplaikos. Be to, miestas įsipareigojo iki 2035 m. tapti neutralaus anglies dioksido poveikio miestu. Akivaizdu, kad šio įsipareigojimo jau laikomasi – 2014 m. atlikto tyrimo duomenimis, net trys ketvirtadaliai kelionių Suomijos sostinėje yra tvarios. Turint tai omenyje, kodėl gi neišsinuomojus dviračio ir nenukeliavus į Seurasario salą, į kurią iš Helsinkio galima patekti tiltu. Šioje ramioje, miškais apaugusioje saloje įsikūręs Seurasario muziejus po atviru dangumi, į kurį perkelti ir kuriame saugojami istoriniai pastatai iš visos šalies, siekiant perteikti tradicinę suomių buitį.
Įgyvendinus iniciatyvą išvalyti Vesijervio ežerą, 2021 m. Lahtis laimėjo Europos žaliosios sostinės apdovanojimą. Suomijos pietuose tankių miškų apsuptyje įsikūręs Lahtis ne tik siekia iki 2025 m. tapti neutralaus anglies dioksido poveikio miestu, bet ir iki 2050 m. tapti žiedinės ekonomikos (t. y. atliekų neturinčiu) miestu. Prie Vesijervio ežero atvykę „DiscoverEU“ keliautojai gali daug ką pamatyti ir nuveikti, pvz., paplaukioti baidarėmis ežere ir pasigrožėti nuotaikingu muzikiniu fontanu pietinėje ežero pakrantėje.
