Literatūros pasaulyje Brno užima svarbią vietą. Čia gimė du garsiausi Čekijos autoriai – Bohumilas Hrabalas ir Milanas Kundera. Kartą per metus garsi leidykla „Větrné Mlýny“ rengia mėnesį trunkančius autorių susitikimus – didžiausią literatūros festivalį Vidurio Europoje. Žavinga neorenesanso architektūra ir pasakiškos pilys – Brno tikrai patrauks tavo dėmesį. Brno taip pat yra vienas iš penkių Europos miestų, kuriuose yra Verkbundo kvartalai – novatoriški modernistiniai gyvenamieji rajonai, pastatyti 1927–1932 m., kad po Pirmojo pasaulinio karo būtų galima įsigyti kokybišką būstą už prieinamą kainą. Dėl jų kultūrinės reikšmės šiems objektams buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Lankydamasis Brno aplankyk senąją rotušę ir užlipk į 63 metrų aukščio bokštą, iš kurio atsiveria įspūdinga istorinio centro panorama.
Praha yra Čekijos kultūros širdis ir literatūros rojus, kuriame yra apie 200 knygynų ir 20 literatūrinių kavinių. 2004 m. Prahai buvo suteiktas UNESCO literatūros miesto titulas, ir ne veltui – čia literatūra yra plačiai puoselėjama: nuo Prahos rašytojų festivalio iki Prahos mikrofestivalio. Turtingas architektūros paveldas atsiskleidžia visame mieste – 1992 m. istorinis centras buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Modernistinio dizaino pavyzdžių galima rasti miesto Verkbundo kvartaluose, kuriems suteiktas tarpvalstybinis Europos paveldo ženklas. Kaip ir jų analogai Brno ir Vroclave, šie kvartalai buvo skirti išspręsti po Pirmojo pasaulinio karo atsiradusią kokybiško ir įperkamo būsto trūkumo problemą. Lankantis mieste vertėtų aplankyti Prahos pilį ir pasivaikščioti Karolio tiltu.
Čia pat už Čekijos sienos įsikūręs Vroclavas vadinamas šimto tiltų miestu. Literatūros pasauliui šis miestas nėra svetimas. 2016 m. Vroclavas buvo paskelbtas Europos kultūros sostine ir UNESCO Pasaulio knygų sostine, o 2019 m. – UNESCO literatūros miestu – visa tai liudija apie jo gyvybingas literatūrines tradicijas. Vroclavas taip pat suvaidino svarbų vaidmenį plėtojant modernistinę gyvenamųjų namų architektūrą. Kaip ir Brno bei Praha, jis yra vienas iš penkių miestų, apdovanotų tarpvalstybiniu Europos paveldo ženklu už Verkbundo gyvenamųjų namų kvartalą.
Viešėdamas Vroclave apsilankyk viename iš 60 miesto knygynų arba nueik į Vroclavo literatūros namus, kuriuose dažnai vyksta literatūriniai renginiai, pavyzdžiui, poezijos vakarai ir knygų pristatymai. Jei Vroclave būsi vasarą, apsilankyk viename iš festivalių, pavyzdžiui, Tarptautiniame apsakymo festivalyje.
Krokuva – antras pagal dydį Lenkijos miestas. Jos senamiestis, įskaitant Vavelio karališkąją pilį, buvo vienas iš pirmųjų objektų, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Kazimiero rajonas, kuriame kadaise buvo net 90 sinagogų, yra žydų paveldo pagrindas, kasmet pagerbiamas per Žydų kultūros festivalį. Krokuvoje yra daug kultūriškai reikšmingų istorinių gatvių, pastatų ir paminklų, be to, miestas įdiegė patogumus žmonėms su negalia, už kuriuos 2012 m. Krokuva buvo pripažinta Visiems pritaikyto miesto apdovanojimo finalininke. Kalbant apie literatūrą, Krokuvoje vykdoma kampanija „Read PL!“. Projektu skatinama skaityti, nes nemokamoje elektroninių knygų skolinimosi bibliotekoje pateikiamos elektroninės bestselerių ir naujai išleistų knygų versijos. 2013 m. Krokuvai buvo suteiktas UNESCO literatūros miesto titulas, o tai paskatino sukurti keletą literatūrinių maršrutų, skirtų populiariems rašytojams, tokiems kaip Stanislavas Lemas ar Džozefas Konradas.
Šiaurės vakarų Slovakijoje, netoli Čekijos ir Lenkijos sienų, įsikūrusi Žilina – miestas, kurio literatūra ir istorija yra glaudžiai susijusios. Čia saugoma Žilinos miesto knyga (Žilinská Kniha) – 1378 m. istorinis dokumentas, kurio fragmentai laikomi seniausiu žinomu slovakų rašytiniu šaltiniu. Gegužė ir birželis yra geriausi mėnesiai aplankyti Žiliną. Tuo metu čia vyksta Senamiesčio festivalis – didžiausias Slovakijos kultūrinis renginys. Jame pristatomi įvairūs liaudies amatai, skamba įvairi muzika – nuo džiazo, svingo iki popmuzikos ir roko.
Košicė – antras pagal dydį Slovakijos miestas, 2013 m. Europos kultūros sostinė, su didžiausiu šalyje ir gerai išsilaikiusiu istoriniu centru. Čia daug saugomų pastatų, daugiausia renesanso ir baroko stiliaus. Trijuose pagrindiniuose miesto meno centruose („Kulturpark“, „Kunsthalle“ ir „Amphitheatre“) galima pamatyti nuo vaizduojamojo meno iki teatro spektaklių. Košicės literatūrinė tradicija glaudžiai susijusi su garsiu jos gyventoju, rašytoju Šandoru Marajumi (Sándor Márai), kuris tapo žymiu, kai miestas priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai.
Vengrijos šiaurinėje lygumoje esantis Debrecenas yra ne tik universitetinis miestas, bet ir gamtos šventovė. Naderdės parkas – tai miškinga ramybės šventovė su vaizdingais takais, lauko meno kūriniais ir dviračių takais. Didžiausia Vengrijoje Debreceno protestantų bažnyčia yra ne tik architektūros šedevras, bet ir nacionalinio pasididžiavimo simbolis. Debrecene gyveno kai kurie žymiausi šalies rašytojai, tokie kaip Magda Sabo (Magda Szabó), labiausiai verčiamų knygų vengrų autorė, ir nacionalinis poetas Šandoras Petefis (Sándor Petőfi).
Vesprėmas yra paslėptas lobis, kuris populiarumu tikriausiai neprilygs Vengrijos sostinei Budapeštui, tačiau kultūriniu požiūriu turi ką pasiūlyti. 2023 m. tapęs Europos kultūros sostine, miestas pulsuoja veržlia kultūrine energija, kurią atspindi jo siekis padaryti kultūrą tvarią, novatorišką ir įtraukią. Dėl visame pasaulyje žinomų daugybės gyvos muzikos renginių, tokių kaip „VeszprémFest“ ir L. Auerio smuiko festivalis, 2019 m. Vesprėmui buvo suteiktas UNESCO muzikos miesto titulas. Nuvyk traukiniu prie netoliese esančio Balatono ežero, ant kurio kranto įsikūręs muziejus, skirtas vieno žymiausių XX a. Vengrijos poetų Atilos Józsefo atminimui.
