Nuo kokio amžiaus turėtų būti galima balsuoti rinkimuose?

Atnaujinta Pirmadienis, 02/05/2022

Balsavimas laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose yra pilietinė teisė, suteikianti galimybę pasirinkti savo atstovus, kurie bus atsakingi už sprendimus visai visuomenei svarbiais viešaisiais klausimais. Tad jei nori tarti savo žodį apie tai, kokioje visuomenėje norėtum gyventi, labai svarbu naudotis šia teise ir apmąstyti, ką nori išrinkti ir kas bus atsakingas už tai, kad būtų imtasi reikiamų priemonių tavo ateities vizijai įgyvendinti. Tačiau kokio amžiaus sulaukus galima balsuoti? Na, tai priklauso nuo šalies. Sužinok apie tai daugiau!

Kaip yra Europoje?

Kiek ES šalių balsuoti per rinkimus leidžiama jaunesniems kaip 18 metų asmenims? Kaip manai? 20, 15, 8 ES valstybėse narėse? Ir kurios tai šalys?

Iš tiesų teisingas skaičius yra mažesnis, nes kol kas tik Austrijoje (tai buvo pirmoji tokia šalis!), Maltoje ir Belgijoje šešiolikmečiams ir septyniolikmečiams leidžiama balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Tik Austrijoje ir Graikijoje septyniolikmečiams leidžiama tai daryti nacionaliniuose rinkimuose. Per įvairių lygmenų (vietos, regioninio ir nacionalinio) rinkimus laikomasi skirtingų rinkimų taisyklių.

Tačiau reikėtų nepamiršti ir to, kad kai kuriose ES šalyse (Belgijoje, Bulgarijoje, Kipre, Graikijoje ir Liuksemburge) balsuoti Europos Parlamento rinkimuose privaloma. Galima pagrįstai manyti, kad rinkėjų aktyvumas šiose šalyse bus tikrai didesnis nei tose, kur galima rinktis, balsuoti ar ne. Tai teikia ir peno apmąstymams, kaip kito požiūris nuo to laiko, kai žmonės kovojo už teisę balsuoti, iki dabar, kai tai kai kuriais atvejais privaloma.

Nors įsišaknijęs įsitikinimas, kad jaunimas nesidomi politika, iš tiesų jaunimas buvo galingų judėjimų dėl lyčių lygybės, dėl kovos su klimato kaita priemonių, dėl nemokamų stažuočių uždraudimo priešakyje. Laikui bėgant politika keičiasi ir jaunimas išmoko pritaikyti savo dalyvavimo ir komunikacijos būdus, kuriais siekia pokyčių visuomenėje. 

Nors yra ir kitų būdų parodyti pilietinį aktyvumą, pavyzdžiui, galima dalyvauti jaunimo judėjimuose, imtis skaitmeninio aktyvizmo, savanoriauti, įsitraukti į Europos piliečių iniciatyvą arba ES jaunimo dialogą ir taip daryti poveikį politikams, teisės balsuoti suteikimas jaunuoliams yra svarbus pranešimas, kad jų nuomonė politikams svarbi, kad jie į ją įsiklauso ir atsižvelgia. 

Taigi dėl ko diskutuojama? Kokie argumentai už ir prieš?

Argumentai prieš jaunesnių kaip 18 metų asmenų balsavimą grindžiami smegenų neurologiniu vystymusi. Teigiama, kad jos tuo metu dar vystosi ir bręsta, bent jau moksliniu požiūriu. Be to, kai kas tvirtina, kad jaunimas nėra pakankamai informuotas apie politiką ir sprendimus, kuriuos jie gali paveikti balsuodami. 

Dabartinis jaunimas puikiai moka naudotis socialiniais tinklais ir naujosiomis technologijomis. Šiuos įgūdžius galėtų papildyti aktyvaus pilietiškumo ugdymas, kad jaunuoliai turėtų priemonių ir išteklių, kurie būtini norint suprasti, kaip veikia politika ir koks jų vaidmuo.

Kita vertus, argumentų už teisės balsuoti nuo šešiolikos metų suteikimą pateikiantys žmonės pabrėžia, kad taip galima suformuoti ir stiprinti demokratinį įprotį, kurį įgiję žmonės suaugę vėliau aktyviau dalyvaus rinkimuose. Taigi balsavimo teisių suteikimas jaunimui ilgainiui naudingas visam rinkimų procesui, nes nuo ankstyvos jaunystės skatinamas aktyvus pilietiškumas ir dalyvavimas demokratiniame gyvenime. Be to, yra daug šalių, kur nuo 16 metų galima teisėtai dirbti, tad 18 metų dar nesulaukę dirbantys asmenys moka mokesčius ir turėtų turėti teisę nuspręsti, kaip turėtų būti leidžiami jų mokesčiai. 

Galiausiai, teisės balsuoti rinkimuose suteikimas būtų nuoseklus sprendimas, atsižvelgiant į kitas jaunuolių jau turimas teises, kurios paprastai įgyjamos sulaukus 16 metų, pavyzdžiui, gauti vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti motociklą, arba priimti sprendimą dėl su jais susijusių medicinos klausimų be tėvų sutikimo.

Kas toliau?

Matoma tendencija, kad laikui bėgant rinkimuose leidžiama dalyvauti vis jaunesniems žmonėms. ES siekia kuo labiau įtraukti jaunimą į rinkimus. 2022 m. kovo mėn. Europos Parlamentas pasiekė kompromisą dėl ES rinkimų, pagal kurį rinkimų teisės amžius visose ES valstybėse narėse sumažintas iki 16 metų, nebent valstybės narės nuspręstų kitaip. 

Pagal programą „Erasmus+“ finansuojamais projektais, pavyzdžiui, projektu „Youth Upgrade for Europe“, Europos Komisija taip pat siekia suteikti naują postūmį Europos demokratijai ir kuo greičiau įtraukti naujas kartas į rinkimų procesus. 

Be to, Europos Taryba paragino pirmiausia sumažinti rinkimų teisės amžių iki 16 metų bent vietos ir regioniniuose rinkimuose. 

O tu? Ar nori balsuoti rinkimuose? Ar mieliau renkiesi kitus būdus, kaip būti aktyviu piliečiu?

Pasiklausyk Mireios Pla Mateu iš „Eurodesk“ ir Europos jaunimo forumo valdybos nario Nicolai‘aus Boyseno pokalbio, per kurį išsakoma daugiau minčių apie tai, kodėl svarbu sumažinti rinkimų teisės amžių.