Skip to main content
© William Bossen - Unsplash © William Bossen - Unsplash

Kas yra klimato kaita?

Atnaujinta Trečiadienis, 21/10/2020

Visi tik ir kalba apie klimato kaitą. Neįprastai šiltos žiemos, nesuvaldomi miškų gaisrai, sparčiau nei prognozuota tirpstantys ledynai – visa tai klimato kaitos nulemti reiškiniai.

Penki svarbiausi klausimai apie klimato kaitą, jos priežastis ir poveikį.

1. Kas yra klimato kaita?

Dėl visuotinio atšilimo sukeltos klimato kaitos Žemėje kinta įprasti ilgalaikiai meteorologiniai rodikliai, pavyzdžiui, temperatūra, jūros lygis, krituliai. 

Nuo mūsų planetos susiformavimo prieš 4,5 mlrd. metų jos klimatas ne kartą smarkiai keitėsi. Šiltus laikotarpius keitė ledynmečiai ir atvirkščiai – tokie ciklai visada trukdavo dešimtis tūkstančių ar milijonus metų. Per pastaruosius 150 metų (pramoninė era) vidutinė temperatūra kilo greičiau nei bet kada.

2. Kokios yra klimato kaitos priežastys?

Klimato kaitą visų pirma skatina iškastinio kuro – naftos, anglių, gamtinių dujų – deginimas, nes dėl to į atmosferą išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Prie jų kiekio didėjimo prisideda ir kita žmogaus veikla, pavyzdžiui, žemės ūkis, miškų kirtimas. Problema yra ta, kad šios dujos atmosferoje sulaiko šilumą – tai vadinama šiltnamio efektu

Jei šiltnamio efekto nebūtų, vidutinė temperatūra Žemėje būtų -18°C, bet dėl kasdienės žmogaus veiklos šiltnamio efektas yra didžiausias, todėl kyla ir vidutinė temperatūra. Nors ir buvo priimta tarptautinių įsipareigojimų, anglies dioksido (CO2) kiekis atmosferoje toliau didėja ir, Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis, 2019 m. buvo pasiektas naujas jo rekordas (beveik 150 % padidėjimas, palyginti su 1750 m.). 

3. Koks yra klimato kaitos poveikis?

Klimato kaita visų pirma paveikė vidutinę temperatūrą Žemėje – palyginti su ikipramonine era, ji padidėjo 1,1°C. 2010–2020 m. – tai išskirtinės visuotinės kaitros dešimtmetis, o 2019 m. užima antrą vietą pagal aukščiausią temperatūrą. Jei atšilimas tęsis, iki šio amžiaus pabaigos vidutinė temperatūra gali pakilti 3–5°C ir atnešti pražūtingų padarinių. Palyginimui pasakysime, kad paskutinis vidutinės temperatūros padidėjimas 5°C truko pastaruosius 10 000 metų.

Dėl didėjančios temperatūros intensyviau tirpsta ašigalių ledynai, todėl kyla ir jūros lygis, atnešdamas potvynius ir keldamas grėsmę pakrantėms. Dėl klimato kaitos dažnėja ir stiprėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – audros, sausros, karščio bangos, miškų gaisrai. Poveikis orams įvairiuose regionuose labai nevienodas, kai kurios pasaulio dalys nukenčia labiau nei kitos. 

4. Koks poveikis žmonėms?

Pavojus kyla tiek mūsų sveikatai, tiek maisto tiekimui, ypač Afrikoje ir Azijoje, kur jaunimo populiacija – viena didžiausių. Kaip nurodyta Jungtinių Tautų aplinkos programoje (UNEP), vidutinei temperatūrai dėl visuotinio atšilimo padidėjus 2°C, daugiau kaip pusei Afrikos gyventojų kiltų nepakankamos mitybos pavojus. Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, kad dėl maliarijos, per vandenį perduodamų ligų plitimo ir nepakankamos mitybos gali kilti pavojus milijonų gyventojų sveikatai. Tai taip pat turės įtakos žmonių migracijai, nes prognozuojama, kad daugės iš blogėjančio klimato vietovių bėgančių gyventojų. 

5. Ar galime sustabdyti klimato kaitą?

Jei klimato kaitos negalima pasukti priešinga linkme, galime sušvelninti jos poveikį ir prisitaikyti prie jos padarinių. Klimato kaitos švelninimo veiksmais siekiama sumažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį, pavyzdžiui, kuriant ir diegiant švarios energijos technologijas ir didinant miškų plotus. Reikia radikalių pokyčių svarbiausiose srityse – transporto, energetikos, pramonės, būsto, atliekų tvarkymo, žemės ūkio. 

Prisitaikymas prie klimato kaitos – tai pasirengimas jos poveikiui ir mūsų visuomenės atsparumo didinimas. Tai gali būti ir taupesnis ribotų vandens išteklių naudojimas, žemės ūkio ir miškininkystės veiklos koregavimas, pastatų ir infrastruktūros parengimas atlaikyti būsimas klimato sąlygas ir ekstremalius meteorologinius reiškinius. 

Klimato kaitos poveikis dažnai labai juntamas tose vietovėse ir bendruomenėse, kurios jau ir taip yra pažeidžiamos. Kova su klimato kaita – tai ir pagalba pažeidžiamiausiems asmenims, taip pat pažanga sprendžiant kitas pasaulines problemas – kovos su skurdu, nelygybe, aplinkos būklės blogėjimu. Tarptautinės organizacijos, pilietinė visuomenė ir vis daugiau jaunimo ragina imtis visuotinių kovos su klimato kaita veiksmų. 2019 m. gruodžio mėn. Europos Komisijos Pirmininkei Ursulai von der Leyen paskelbus Europos žaliąjį kursą, ES klimato kaitos klausimą priskyrė prie svarbiausių politinės darbotvarkės punktų. Pagrindinis Europos žaliojo kurso tikslas – pasiekti, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu.