Jaunimas ragina imtis kovos su klimato kaita veiksmų visoje Europoje

Atnaujinta Antradienis, 28/09/2021

<p>Pastarąjį dešimtmetį vidutinė klimato temperatūra buvo rekordiškai aukšta ir tūkstančiai jaunuolių paragino imtis skubių kovos su klimato kaita veiksmų visame pasaulyje.</p>

Pasaulinis judėjimas „#FridaysForFuture“ („Penktadieniai už ateitį“) ragina viso pasaulio moksleivius penktadieniais praleisti pamokas ir protestuoti. Viskas prasidėjo 2018 m. rugpjūčio mėn., kai penkiolikametė Greta Thunberg pradėjo protestuoti prie Švedijos parlamento, reikalaudama griežtesnių klimato politikos veiksmų. Pamažu šis judėjimas pasklido po visą pasaulį. Greta įgijo visuotinį pripažinimą, 2019 m. ir 2020 m. buvo nominuota Nobelio taikos premijai, o 2019 m. tapo žurnalo „Time“ metų žmogumi.

Protestuotojai, be kita ko, reikalauja, kad pasaulio lyderiai laikytųsi Paryžiaus susitarimo, kuris buvo pirmasis visuotinis, teisiškai privalomas pasaulinis susitarimas dėl klimato. Jį 2015 m. pasirašė 195 šalys. Pagrindinis susitarimo tikslas – užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas iki amžiaus pabaigos būtų mažesnis nei 2 °C, ir kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.

Jaunimo demonstracija prieš klimato kaitą Briuselyje, kurioje dalyvavo Greta Thunberg (Briuselis, 2019 m. vasario 21 d.)

Jaunimo reikalavimai 

Jaunimas visame pasaulyje stebi vieną po kitos kylančias aplinkos krizes. Daugumoje protestų keliami ne tik pasauliniai, bet ir vietos reikalavimai. Jauni aplinkosaugos aktyvistai piktinasi, kad politikos pokyčiai nepakankami, nors mokslininkai nuolat perspėja, kad klimato srityje artėjame prie padėties, iš kurios kelio atgal nėra. 

„Kodėl turėčiau siekti išsilavinimo: jei niekas nesiims veiksmų, kad išsaugotų ateitį, jos gali nelikti. Kam mokytis faktus, jei svarbiausieji iš jų mūsų visuomenei akivaizdžiai nerūpi“, – Greta Thunberg

Neseniai atliktame tyrime jaunimas nurodė, kad aplinkos apsauga ir kova su klimato kaita yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų („Eurobarometro“ apklausa Nr. 478). Visoje ES piliečiai labai susirūpinę dėl klimato kaitos ir remia kovos su ja veiksmus („Eurobarometro“ apklausa dėl klimato kaitos).

Ko nori jaunimas? Daugelis klimato judėjime dalyvaujančių jaunuolių reikalauja radikalių pokyčių, kad būtų įveikta klimato krizė. Pavyzdžiui, jie reikalauja paspartinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo veiksmus, sustabdyti investicijas į iškastinį kurą, apsaugoti biologinę įvairovę ir atkurti ekosistemas.

Šie protestai aiškiai rodo, kad jaunimo aktyvizmas svarbus tiek Europoje, tiek už jos ribų. Jaunimas skatina pokyčius savo bendruomenėse ir ragina suaugusiuosius prisiimti atsakomybę už jų ateities išgelbėjimą.

Kaip Europos Sąjunga gali remti jaunuosius aktyvistus?

Klimato politika yra pagrindas Europos žaliojo kurso – plataus užmojo priemonių: nuo siekio mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, iki investicijų į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas bei Europos gamtinės aplinkos išsaugojimo. 

ES ir jos valstybės narės prisideda prie tarptautinių pastangų kovoti su klimato kaita pagal JT klimato konvenciją. 

Be šių politinių veiksmų, jaunimui ir jaunimo organizacijoms ES siūlo įvairių finansavimo galimybių. Nors šiomis programomis siekiama ne tik kovoti su klimato kaita, galima vykdyti projektus šia tema.

• Europos solidarumo korpusas: savanoriškos veiklos iniciatyva, suteikianti jaunimui galimybę praktiškai prisidėti prie veiklos įvairiose srityse, įskaitant aplinkos apsaugą. Programoje gali dalyvauti 17–30 metų jaunuoliai.
• „Erasmus+“ jaunimo mainai: sudaro sąlygas įvairių šalių 13–30 metų jaunuolių grupėms trumpam (5–21 dienai) susitikti, drauge pagyventi ir įgyvendinti bendrus projektus.
• „Erasmus“ pradedantiesiems verslininkams: tarptautinių mainų programa, suteikianti naujiems arba veržliems verslininkams galimybę pasimokyti iš patyrusių verslininkų, užsiimančių smulkiuoju verslu kitoje dalyvaujančioje šalyje.

ES institucijos yra sukūrusios dialogo su jaunimu mechanizmus: ES jaunimo dialogą, piliečių dialogus ir kitas iniciatyvas.